F198 Dokumentai iš Kauno miesto archyvo
F198. 860 vien., 1473-1933 m. rankraščiai ir dokumentai, rašyti ranka, mašinėle, spausdinti lietuvių, lotynų, rusų, lenkų, baltarusių, vokiečių kalbomis.
Gauta 1950 m., kai Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Centrinei bibliotekai buvo perduoti neinventorinti Kauno Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos rankraštiniai rinkiniai [1]. Iš jų buvo suformuoti 88 fondai. Taip pat ir šis fondas.
Tvarkant fondo medžiagą paaiškėjo, jog didesnę dokumentų dalį sudaro Lietuvos Centralinio archyvo rinkinių nuotrupos. Tai patvirtina ir akad. Konstantino Jablonskio darbuose panaudotų arba publikuotų fonde esančių dokumentų nuorodos [2]. Taigi, minėtas fondas susideda 13 Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos Centralinio valstybinio archyvo Kaune rinkinių.
Fondą sudaro Kauno magistrato bei savivaldybės dokumentai, feodalų Platerių, Oginskių, Rudaminų-Dusetiškių, Zbaražskių archyvų nuotrupos. Gausus pluoštas akalicų bajorų turtinių, teisinių dokumentų. Apskritai šį fondą galima apibūdinti kaip feodalinių valdų dokumentų kolekciją, atspindinčią to meto socialinius ekonominius santykius. Yra keletas dokumentų, kuriuose užfiksuota ir krašto istorijai reikšmingesnių įvykių: Valakų reforma, seimų, seimelių nutarimai, Livonijos vaiskių Platerių politinė veikla, XVII-XVIII a. karų, epidemijų padariniai. Savo pobūdžiu dokumentai įvairūs - originalai su antspaudais ir parašais, įžymių veikėjų autografai, tačiau daugumą vis dėlto sudaro aktikacijų išrašai. Rašyti jie popieriuje, todėl įdomūs vandenženklių tyrinėtojams. Geografinės fondo medžiagos ribos - Kauno miestas ir pavietas, Žemaitija, keletas dokumentų iš Trakų pavieto valdų ir visai nedaug iš Rytų Lietuvos bei dabartinės Baltarusijos. Fondo pagrindą sudaro XVII-XVIII a. dokumentai.
Atsižvelgiant į fondo medžiagos turinį, geografinę kilmę, ji suskirstyta į 9 skyrius, o skyriuose dokumentai, sugrupuoti į saugojimo vienetus, išdėstyti chronologine-abėcėline tvarka.
I. SEIMAI, SEIMELIAI. VALDŽIOS POTVARKIAI (sign. 1–25, 1511–1877 m.)
Žygimanto Senojo 1511.07.02 privilegija, patvirtinanti pravoslavų juridines teises, 1774 m. išrašas iš Lietuvos Metrikos. Seimelių instrukcijos bei kiti dokumentai: 1625-1664 m. Naugarduko vaivadijos; 1662-1733 m. Livonijos vaivadijos su Daugpilio seniūno Jono Liudviko Platerio autografais - 1724-1733 m.; 1664 m. Starodubo pavieto; 1784-1833 m. Telšių, Raseinių pavietų. 1712 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Iždo Tribunolo dekretas dėl mokesčių rinkimo maro ir karų nualintojo valstybėje. 1852 m. dvarų valdymo taisyklės.
Atskirai išskirtas LDK pareigūnų Livonijos vaiskių dokumentų pluoštelis, pavadintas „PLATERIAI, LIVONIJOS VAISKIAI“ (sign. 26–54, 1622-/1788/ m.). Dokumentai susiję su ta Platerių šaką, kurių palikuonys vėliau persikėlė į Žemaitiją - į Šateikius, Švėkšną. Yra dokumentų Jono Platerio, kuris šešetą metų buvo rezidentu prie Rusijos caro: Augusto II ir Augusto III jam duotos privilegijos 1718-1738 m.; 1725-1736 m. Polocko ir Daugpilio seimelių nutarimai dėl piniginių atsiskaitymų su J. Plateriu, įgaliojimai; jo pranešimai caru; keletas jam rašytų laiškų: Rusijos politinių veikėjų G. I. Golovkino (1712 m.) ir A. D. Menšikovo (1725 m.); LDK didžiojo kanclerio Jono Sapiegos (1732 m.); Augusto III privilegija, kuria leidžia Livonijos vaiskiui J. Plateriui perduoti Milašių tenutą (Brėslaujos pav.) sūnui Vilhelmui Jonui, Livonijos pilies teismo teisėjui (1744 m.). Keletas Vilhelmo Jono Platerio, vėliau ir Livonijos vaiskio, dokumentų: Augusto III universalas, dokumentai bylinėjimosi su Kauno dominikonų vienuolynu dėl piniginių atsiskaitymų iš Kašonių dvaro (Kauno pav.), pluoštelis jo ir jam rašytų laiškų, tarp kurių Mykolo Čartoriskio, grafo Flemingo, J. Oginskio, Antano Mykolo Paco, Daugpilio seniūno Konstantino Liudviko Platerio, K. Sapiegos, Juozapo Tiškevičiaus autografai (1758-1769 m.). Jo sūnų: Antano, Juozapo ir Jurgio teisminės bylos su Kauno pavieto taurininkaičiais Liudviku ir Jonu Sopockomis dėl Kašonių dvaro sudėtos į skyrių „Kašonys“. Yra vietinės reikšmės teisiniai turtiniai dokumentai. Beveik visi Platerių dokumentai yra originalai, turtingi valstybės vyrų autografais, įdomiais antspaudais, juose užfiksuota informacija.
II. INVENTORIAI. SĄRAŠAI. (sign. 55–102, 1559–1847 m.).
XVI a, I-osios pusės Užantalieptės tarnybų ir dūmų inventorius, publikuotas[3]. 1594–1843 m. Mūrinių Šiaulėnų dvaro ir palivarkų, valdomų Kęsgailų, Šemetų, inventoriai. Jų tarpe 1594 m. penkių naujasodžių kaimų Viduklės valsčiuje inventorius, publikuotas [4] 1729, 1766–1787 m. Medinių Šiaulėnų inventoriai. Šiaulėnų bažnyčios vizitavimo aktai, kuriuose smulkiai aprašytos valdos, bažnyčios vidus, liturginiai indai ir rūbai, varpai, klebonija - 1677, 1721 m.; bažnyčios bei klebonijos 1806, 1815 m. inventoriai.1607, 1635, 1647, 1670, 1671, 1679 m. Padusetės - Dusetų dvaro ir miestelio detalūs inventoriai, valdant Šveikauskams ir 1687 m. inventorius, kuris surašytas Samueliui Šveikauskui šias valdas perduodant Jonui Andriui Plateriui. 1598 m. Gudelių dvaro (Brėslaujos pav.) prie Dūdos upės pilnas inventorius, nurašytas dvarą perduodant Dusetų seniūnui Laurynui Rudaminai. 1651, 1671 m. Dūdų-Kozičyznos dv. prie Giliūtės ežero (Brėslaujos pav.), valdant Rudaminoms-Dusetiškiams. 1633 m. Žemalės dv. (Telšių pav.) pardavimo dokumentai, LDK didžiajam maršalkai Jonui Stanislovui Sapiegai jį parduodant Žemaičių bajorui Vilhelmui Barberijušui (Barberijui) - yra valstiečių inventorius. 1671, 1700, 1701 m. to paties dvaro dviejų palivarkų žemės, trobesių, valstiečių inventoriai, sudaryti valdant Barberijušams, kurie to dvaro Gudiškės palivarką išnuomojo Ernestui Brinkui, o Dirkstiškių palivarką - Henrikui Ernestui Landsbergiui. 1685, 1686, 1715, 1783 m. Kašonių, Slabados, Jakniškių, Migonių, Lankakiemio, (Kauno pav.) inventoriai: surašyti pastatai, valstiečiai, gyvuliai, javai, paukščiai, prievolės. 1795 m. Jiezno parapijos Valiūniškių palivarko ir Pečiauskų kaimo dūmų inventorius; Valiūniškių palivarko ir Sobuvos kaimo pastatų, valstiečių bei jų prievolių 1797 m. inventorius; 1804, 1808 m. Jakniškių, Kašonių ir Valiūniškių inventorius; 1795 m. Liudviko Sopockos tarnų ir valstiečių sąrašas - Kašonių, Jakniškių, Slabados, Kiškeliškių, Marginių arba Bžezinos, Johanovo arba Būdos, Visiškių, Kuodišklų, Migonių, Dukurnonių kaimų. 1753 m. Sugaudžių dv. perdavimo inventorius, surašytas Kazimierui Liudvikui Pilsudskiui jį perimant iš Kristupo Benedikto Švarckofo. 1758 m. Šaukoto dv. ir Butkaičių palivarko pardavimo dokumentai, kurių tarpe pastatų, valstiečių ir jų prievolių inventorius. Garbauskų Zarankų žemės teisiniai dokumentai, tarp jų 1779 m. Baisogalos dv. inventorius. 1785 m. Repšių dv. (Telšių pav.) trobesių, javų, gyvulių, valstiečių bei jų prievolių inventorius, surašytas LDK Vyr. Tribunolo teisėjui Ignui Pilsudskiui jį išnuomojant Jonui Kristupui Haudringui. 1802 m. Juozo ir Mykolo Zarankų Sudeikių dvaro vienuolių bazilijonų schedos smulkus inventorius - Sudeikių miestelis, bažnyčia, karčiama bei Kruopiškio kaimas. 1804 m. Paragaudžio dv. (Raseinių pav.) turto inventorius - gyvuliai, virtuvės, bravoro rakandai, indai, patalynė, audeklai, javai, padargai, mėsos atsargos - sudarytas mirus savininkui karūžai Aloyzui Montvilai, ir valstiečių inventorius Dvarvietės, Pagojų, Papienaujos (Papynaujo), Paragaudžio kaimų; Yra ir mirusio A. Montvilos kilnojamojo turto išpardavimo sąrašas, kuriame nurodyta daiktų kiekis, pavadinimas, pirkėjo pavardė ir sumokėta suma. 1811, 1817. 1844, 1847 m. Paragaudžio, valdomo Montvilų, Inventoriai ir statistinių žinių suvestinė, kur surašyta žmonių skaičius, žemė ir laukai, vandenys, ūkiniai pastatai, gyvuliai, pasėliai. 1559.06.14. neišaiškintame kunigaikštienės Glinskienės dvare sudarytas maisto ir pašaro sąrašas, kuriame yra lietuviškų žodžių (klėtis, skilandis, stirta, kapa).
Inventoriai, įvairūs sąrašai - vertinga medžiaga to meto socialinės ekonominės sanklodos, buities tyrinėjimui, kraštotyrininkams, etnografams, lituanistams kalbininkams, demografams, kultūros paminklų apsaugos darbuotojams.
III. KAUNAS (sign. 103–487, /1506/-1939 m.).
Trečdalis viso fondo - Kauno miesto bei pavieto valdų dokumentai. Jie suskirstyti į atskiras mažesnes grupes.
1. MIESTAS а) Magistratas, miestiečiai (sign. 103-207, /1506/-1890 m.). Lietuvos didžiųjų kunigaikščių - Aleksandro, Žygimanto Senojo, Stepono Batoro, Žygimanto Vazos, Jono Sobieskio - privilegijų, transumuojančių ir patvirtinančių Kauno magdeburgines teises, reglamentuojančių svetimšalių ir vietinių pirklių teises, miesto teisę į Fredos žemę, teisę gaudyti žuvis Nemune ir Neryje, fundacijas bažnyčioms, nuorašai. 1655 m. Jono Kazimiero dekretas dėl Kauno evangelikų liuteronų skundo, jog dėl tikėjimo jie ignoruojami, siaurinamos jų kaip miestiečių teisės (nuorašas) ir 1408-1655 m. dokumentų sąrašas. [5] 1797-1802 m. dokumentai, susiję su miesto prieglaudomis (špitolėmis), magistrato finansine, ūkine veikla: ypač gausu pakvitavimų už gautus iš miesto kasos pinigus pašto išlaidoms - už pašarą arkliams, račiams, balniams, šikšniams, kalviams, siuvėjams; algalapiai, apmokėjimo už sutartinius darbus kvitai. 1838-1851 m. miestiečių mokesčių knygelės. Sklypų, namų pirkimo pardavimo, dovanojimo aktai, turto dalybų dokumentai, civilinės bylos dėl skolų. 1734 m. miesto dūmų sąrašas, kur nurodyta savininko ar nuomininko pavardė, kartais užsiėmimas. Ištraukos iš 1777-1790 m. magistrato posėdžių protokolų, susijusių su Fredos žeme, byla sekretoriui Henrikui Esenui dėl piniginių atsiskaitymų. Svarbesnių miesto prieglaudų, vienuolynų dokumentų sąrašai.
b) Gubernatūros įstaigos (sign. 208–255, 1850-1913 m.) pluoštas bylų: daugumoje susirašinėjimas dėl slaptų lietuviškų mokyklų, lietuviškų knygų, blaivybės platinimo, ypač dėl Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus veiklos (yra M. Valančiaus autografų - 1865-1868 m.) bei Palėvenės kunigo Prano Idzelio; dėl baudžiamosios bylos Povilui Višinskiui už lietuviškų knygų platinimą - 1902-1903 m.; byla Kauno m. Rekošo gamyklos darbininkams dėl bombų gamybos – 1906-1907 m.; byla Šiaulių miestiečiui Juozui Leonui Mozonui dėl revoliucinės veiklos 1907-1910 m.
c) Savivaldybės įstaigos (sign. 256–269, /1935/-1939 m.). Keletas dokumentų iš Lietuvos miesto savivaldybės: miesto tarybos posėdžių protokolų nuorašai (1935)-1939 m. bei nutarimų projektai, susiję su sklypų pardavimo, nuomojimo, mokyklų, gatvių pertvarkymo, prekybos įstaigų, kanalizacijos, vandentiekio reikalai; savivaldybės 1935-1937 m. finansinių ūkinių dokumentų pluoštelis, 1939 m. biudžeto projektas.
2. PAVIETAS (sign, 270-487, 1550-1877 m.). Dokumentai sudėstyti valdų abėcėline-chronologine seka. Didžiausia dalis jų - valdų nuosavybės dokumentai, bylos dėl žemės ribų, puldinėjimų, ginčai dėl palikimo. Keletas Valakų reformos aktų. Pavienių dokumentų yra Linkuvos dvarelio, Talmantiškių, Meištavičių, Romainių dvarų, žemių Labūnavos lauke, Angirių akalicos, Senkonių, Žynelių kaimų. Bajorų Meškauskų giminės 1811-1833 m. genealoginiai dokumentai. Dokumentų gausumu išsiskiria Gailiušių akalica, Kašonių dvaras su Valiūnišklų ir Jakniškų palivarkais, Kruonio dvaras, kiek mažiau - Darsūniškis, Jieznas, Šašiai.
a) Darsūniškis (sign. 298–313, 1570-1798 m.). Tenutos laikytojų Oginskių archyvo fragmentas: Kauno pavieto žemininkų Vaitkaus ir Mykolo Derškų žemės Kairiškėse pardavimo Jurgiui Grigaravičiui 1570 m. aktas ir dalies Biruliškių dvaro bei parobko Mykolo Gudelio su sūnumi Jokūbu pardavimo Trakų pakamariui Andriui Derškai 1570–1571 m. dokumentai. 157l m. Darsūniškio lauke Ginteikavičių žemės pardavimo Stasiui Juodakiui Burbai aktai. Trakų pakamario Andriaus Derškos ginčai su Darsūniškio laikytojais dėl Biruliškių dv. Kairiškių kaimo pabėgusių valstiečių - 1574 m. Strėvininkų dvaro Staškūnų žemės margų 1581 m. sąrašas. Trakų pakamario Bagdono Oginskio, Darsūniškio ir Karmėlavos laikytojo, žemės keitimo, pardavimo, ribų nustatymo 1598–1600 m. aktai. Darsūniškio seniūno ir jo žmonos Juozapotos Oginskaitės 1791–1798 m. dokumentai bylinėjimosi su Kašonių savininku Liudviku Sopocka dėl Užgirėlio kaimo puldinėjimų.
a) Gailiušiai (sign. 314–362, 1618-1922 m.). Akalicos bajorų ginčų dėl žemės ribų, turto užgrobimo bylų fragmentai, testamentai, žemės pardavimo, dovanojimo, perleidimo, įkeitimo aktai, skolų vekseliai, įvairūs pakvitavimai, asmens bei genealogini dokumentai. Pagrindą sudaro Minvydų-Tomkevičių 1665-1877 m. giminės dokumentai, tačiau yra ir bajorų Pacevičių (Pecevičių), Daukšų, Gailiušių, Leparskių, Ramoškų, Noreikų-Noreikavičių, Vaidotaičių, Labanauskų, Narkevičių, Radikevičių, Dragotų, Rimvydų-Mickevičių, Dautartų, Varlauskų, Žirnevičių, Lėgaudų, Andriuškevičių, Mažeikų. Dokumentuose gausu lietuviškų vietovardžių, atsispindi smulkių bajorų buitis.
c) Jieznas (sign. 363–365, 1617-1808 m.). Vilniaus kašteliono Jeronimo Chodkevičiaus 1501-1615 m. privilegijų ir bylų, susijusių su jo valdomis, sąrašas; 1507-1778 m. inventorių, žemės ribų nustatymo, permatavimo aktų, žemėlapių bei kitų dokumentų, patvirtinančių Jiezno dvaro ribas, sąrašas, sudarytas Liudviko Paco paliepimu; fragmentai bylos tarp Jiezno laikytojų Bernardo ir Jono Pečkauskų bei Darsūniškio klebono Antano Medzigorskio dėl Paukštyčių arba Dukurnonių palivarko 1807–1808 m. – yra 1633-1720 m. dokumentų sąrašas.
d) Kašonys (sign. 366–471, 1591-1818 m.). Šio skyrelio dokumentai susiję su Kašonių, Jakniškių, Valiūniškių, Sobuvos, Kiškeliškių, Slabados, Marginių arba Bžezinos, Vosiškių, Migonių, Lankakiemio, Dukurnonių, Kuodiškių, Būdos arba Johanovo, Paviekšnių žemėmis. Minėtos valdos ėjo iš rankų į rankas, vieni kaimai buvo jungiami tai prie vieno, tai prie kito dvaro ar palivarko, todėl sudėstyti dokumentui tiksliai valdomis nebuvo įmanoma. Tai Ulskių, Oginskių, Zablockių (Kotryna Ulskytė-Zablocklenė-Burbienė, XVII a. vid.), Vainilavičių (Aleksandra Bilevičiūtė-Vainilavičienė-Ščiučinienė, XVII a. pab.), LDK Iždo raštininko Eustachijaus Burbos (mirė apie 1715 m.) bei jo palikuonių, Jono Pranciškaus Idekingo (de Idekinghe, Sofijos Oginskaitės vyro), Putianovskių, Pacų, Platerių, Sopockų, Kauno magistrato, Kauno pavieto paseniūnio Augustino Midletono ir jo sūnaus Nikodemo bylinėjimosi dokumentai. Išsiskiria testamentai: Jono Mackevičiaus Ulskio 1657 m.; Eustachijaus Burbos 1711, 1715 m.; Kauno pavieto taurininko Martyno Sopockos 1767 m. - tik fragmentas. Sutartis tarp Liudviko Sopockos ir Prienų seniūno Kazimiero Nestoro Sapiegos dėl pelenų degimo, deguto varymo ir šulų gaminimo pardavimui į Prūsiją iš Kašonių girios, smulkiai išdėstytos sąlygos, 1738.04.8.
e) Kruonis (sign. 472-484, 1575-1803 m.). Oginskių valda. XVIII a. pradžioje atitenka kaip Sofijos Oginskaitės kraitis Jonui Pranciškui Idekingui. Bylų dokumentai su Jakniškių savininku Eustachijum Burba dėl žemės ribų, dėl puldinėjimų. Dokumentuose atspindėti ir Šiaurės karo padariniai. 1700 m. LDK pastalininko Leono Oginskio testamento aktikacijos kopija.
f) Šašiai (sign. 485-487, 1599-1823 m.). 1599 m. dvarelio Šašių lauke išnuomojimo aktas; Šašių akalicos bajoro Mykolo Narbuto 1691–1750 m. dokumentų sąrašas, sudarytas 1822 m. 1823 Kauno pavieto žemės ribų teisėjo Merkelio Kupsto pranešimas apie Šašių dvaro, valdomo Igno Zavišos, žemės ribų patikslinimą.
IV. TRAKŲ PAVIETAS (sign. 488-510, 1538-1778). 1538 m. Alsakių dvaro ir sodybos Trakų mieste pardavimo aktas. Karališkų žemių valakais permatavimo 1563 m. aktas. Gudonių dvaro pardavimo raitas 1563 m. Keletas Rinkaučiznos dvaro 1543-1778 m teisinių dokumentų Godašauskų valdymo metu: dalybų aktai, ginčai dėl žemės ribų su Jociūnų akalicos bajorais bei Merkinės jėzuitais Rinkaučiznos arba Pieriškių palivarko išnuomojimo 1755-1778 m. dokumentai. Kunigaikštienės Kotrynos Oginskienės valdomo Uogintų dvaro Liutonių kaimo valakų matavimo 1567 m. aktas. LDK raštininko, Vilniaus pakamarės Mykolo Jasinskio pažyma apie Trakų pakamarės Bagdono Oginskio Streipūnėllų bei Žarnaėdžių ir karališkų Drevininkų kaimų žemės matus, mokesčių dydį ir prievoles, sudaryta 1582 m. šių kaimų sukeitimo reikalu. 1588–1598 m. Strėvininkų dv. žemės keitimo aktų nuorašai. 1636 m. LDK Vyr. Tribunolo dekretas Lydos pateisėjo Adomo Ovsiano byloje su Raina Valavičiūte-Bagdoniene-Oginskiene, Trakų pakamarienė, dėl valstiečio užmušimo.
a) Vievis (sign. 509–510, 1562–1565 m.). Nekilnojamojo turto dalybų patvirtinimo aktas: broliai Ivanas, Grigorijus, Piodoras ir Vosilius Semenovičiai-Terechovičiai pasidalino paveldėtą Vievio dvarą ir miestelį bei miestelėnus, baudžiauninkus, dirbamas ir tuščias žemes, dalį Mikutėnų (Migutėnų) dvaro: Žygimanto Augusto privilegija, suteikianti Terechovičiams teisę į Vievio ežerą ir Bražuolės upės tvenkinį - aktikacijos išrašas.
V. ŽEMAITIJA (sign. 511–790, 1565–1885). 1565-1569 m. Valakų reformos Kražių valsč. Bardinų kaimo, Jurbarko, Batakių, Užvenčio, Dirvėnų, Kurtuvėnų žemėse paskiri dokumentai. 1568-1637 m. Gintališkės valdų aktai: Žygimanto Augusto privilegija Jonui Chodkevičiui, pardavimo Jokūbui Šverinui aktas bei šio bylinėjimosi su Skuodo savininku Kazimieru Sapiega ir Platelių seniūnijos valdytojais Valavičiais dėl pabėgusių valstiečių. 1579-1678 m. Pakražančio dvaro dokumentai, valdant Beinartams. 1594-1864 m. pluoštas dokumentų Telšių pavieto ūkių prie Tausalo upės: juose daug bajorų ir valstiečių pavardžių, vietovardžių. Žygimanto Vazos privilegija Jurbarko bažnyčiai, duodanti teisę į Žindutės (Žindaičių) kaimą su užusieniais ir žemes prie Mitvos (Mituvos) upės – originalas. 1610-1674 m. Gevilių dv. Viduklės valsč. ginčų, įkeitimo dokumentai, savininkės Daratos Mykolienės-Juškevičienės 1674 m. testamentas. 1569-1862 m. dokumentai, surinkti XIX a. vid., Klarai Rubeževičienei bylinėjantis su Juozapavo dvarininku Henriku Zabiela dėl Kalnėnų kaimo Gaudikaičių užusienio Telšių pav., liečia ir Telšių miestą. 1690 m. Konstancijos Lapinskienės Stanislovienės Bernatavičienės testamentas, susijęs su Kretkampio dvaru Vilkijos paviete. 1705 m. Andriaus Grinevičiaus testamentas. Paskiri dokumentai Paurėnų, Vilaičių, Pilsūdo arba Pavartės, Lekemės, Šeduvos altarijos, Girdiškių, Stungaičių, Jaučyčių arba Kaupos, Geišių akalicos, Žemalės dvaro Dirkstiškių bei Gudiškių palivarkų, Juciškių valdų. 1725 m. LDK Vyr. Tribunolo dekretas Žemaičių bajorų Samuelio Žebrausko, Andriaus Gimbuto, Jokūbo Biržiškos, Justinos Ševelytės ir jos globėjų byloje su Juozu Račkausku, Vladu ir Martynu Gedvilomis, Juozu Geču ir kt. dėl po 1709 m. maro likusių tuščių žemių ir turto užgrobimo Srujėnų Gandingoje, Meinartų Rietavo paviete, Laukuvos Šiauduvos pav., žala ūkio Telšių pav., Ševelių bei kitų valdų. 1774-1826 m. Monstvilų giminės dokumentai, susiję su Juciškių palivarko (Kražių pav.) Reksčių kaimu (tarp jų Dionizo Poškos autografas - sign. 559, lp.7). LDK pakanclerio Mykolo Čartoriskio 1741 m. laiškas Jurbarko klebonui bažnyčios statybos reikalais. Žemaičių bajorų XIX a. genealoginiai dokumentai: Koryznų, Mankevičių, Juliaus Marcinkaus, Adolfo ir Mato Marcinkevičių, Jono Benedikto Beinaravičiaus, Apolinaro Ridevičiaus, Antano Godliausko, Antano Vaitkevičiaus, valstiečių Povilo Eimučio, Mato Bacevičiaus metrikų išrašai.
a)Kolainiai (sign. 582-587. 1626-1686 m). Dvarininkų Sorokų bylinėjimosi su kaimynais dėl pabėgusių valstiečių dokumentai; Stepono Sorokos 1684 m. testamentas.
b) Pajūrio valsčius (pavietas) (sign. 588-709, 1590-1848 m.). Daugumoje smulkių bajorų turtiniai, teisiniai dokumentai: Mankevičių, Druktenių, Vytartų, Monstvilų, Žebrauskų, Kelpšų, Semaškų, Gedvilų, Burbų, Juškevičių, Rimkevičių, Bukantų, Grimzų, Jurevičių Mantautų, Garbauskų, Prišgintų, Giniotų-Pilsudskių, Misevičių, Rimeikų-Bernotavičių, Steigvilų, Šinkevičių, Burnevičių, Davainų-Silvestraičių, Gimbutų, Natkevičių, Jacevičių, Songailų, Jankauskų, Alseikų, Putvinskių, Daukšų. Valdos: Pienaujos, Papynaujo (Papienaujos), Paragaudžio, Lembo, Lomių, Dauglaukio, Kelnyčių, Dargiškės bei kitus kaimyninius dvarus ir dvarelius, Kvėdarnos miestelio apylinkes.
c) Raseinių pavietas (sign. 710–727, 1620–1896 m.) Skundai dėl vagysčių ar sumušimų. 1652-1663 Girdiškių akaliсos bajoro Petro Grinevičiaus padūmės mokesčio kvitai. 1826–1865 m. keletas Raščių akalicos (Dotnuvos parapija) bajorų Rinkevičių dokumentų. 1828 m. Herbačiauskų bajorystes įrodymo aktas. Urnėžių akalicos bajorų Urnėžių žemės išnuomojimo aktai 1835 m. 1848-1864 m. keli dokumentai, susiję su namais Raseinių mieste, miestiečių reikalais.
d) Veliuonos pavietas (sign. 728–738, 1614-1744 m.). Dotnuvos bei Daumantų lauke buvusių smulkių dvarelių dokumentai. Daugiau - bajorų Lapinskų (Lopinskų) ir Daumantų.
e) Vilkijos pavietas (sign. 739–791, 1577-1895 m.). Beveik vien XVII a. dokumentai: žemės keitimosi, pardavimo, teisių perdavimo aktai, testamentai. Susiję su valdomis Didžiojoje ir Mažojoje Gaižuvose, nemažai - Pabalių akalicos. Ypač turtingi vietovardžių: Kluoniena, Karklynė, Pakapė, Palaidūnai, Uolia, Skardupys, ,,už gojaus‘‘, ,,ant upelio‘‘, ,,ant viksvynės‘‘, Piliakalniai, Linamarka, Palugis, Vertimas, Švenšulnys, Skynimai, Prūdelis, Kibiškėliai, Pakapeliai, Pažimiškiai, Pajuodgelonis, Raistapievis, Pesliai, Paštulgys, Аруdėmėlė, Žiezdrelė ir kt. Bajorai, Žirnelis, Žindulis, Žiogas, Žemaičiūnas. Vėlyvesnį dokumentai priklauso Semaškų (Semaškevičių) giminei; yra Daugirdų, Vainauskų, Vaizgėlų, Minelgų, Radvilavičių, Nekrošių. Nemažai originalių dokumentų, turtingų bajorų signetiniais antspaudais, parašais. Šio skyrelio dokumentai galbūt labiau įdomūs kraštotyrininkui, kalbininkui, ekonomistui - tai lokalinės reikšmės istoriniai paminklai.
VI. DŪDŲ-KAZITIŠKIO dvaras (sign. 791-798, 1597-1774 m.). Dvaro prie Giliūtės ežero (Brėslaujos pav.) pardavimo aktas; aktas, kuriuo Brėslaujos maršalka Kristupas Rudamina Dusetiškis užrašo Mykolui Kozicai Vežonėlių kaimą, 1642 m. 1665-1705 m. - teisių perleidimo, įkeitimo aktai, susiję su Rudaminomis-Dusetiškiais, Krišpinais, Rutemberkais. 1751-1774 m. ginčai dėl dvaro ribų su Ažvinčių savininkais Skuminais Tiškevičiais. Tai Rudaminų-Dusetiškių bei jų giminių Krišpinų archyvo nuotrupa.
VII. BALTARUSIJA (sign. 799-837, 1473-1779 m.). Daugiausia XVI a. originalų arba aktikacijų išrašų. Yra Ldk Vytauto bajoro Soko palikuonių Sokavičių-Nosilovskių valdomo Nosilovo dvaro dokumentų. Jų tarpe 1553 m. Taikos teismo sprendimas kunigaikščių Stepono ir Onos Zbaražskių byloje su Vitebsko vaivadiene Jurgiene-Nosilovskiene dėl Viazinės girios, kuriame yra 1473.06.19 d. Sokavičių turto dalybų raštas, publikuotas akad. J.Jablonskio. [6] 1534–1551 m. Vaitiekaus Nosilovskio 5 baudžiauninkų pardavimo aktų originalai su 8 signetiniais antspaudais. Molodečno miesto ir dvaro keletas dokumentui 1511.07.16 Žygimanto Senojo privilegija Mstislavlio kunigaikščiui Mykolui Ivanovičiui, kuria patvirtina jo teisę į Molodečno pilį, miestą, miestiečius, totorius bei kitus žmones ir visas dvaro žemes - XVIII a. pradžios nuorašas; įdomūs Mstislavlio kunigaikščio Mykolo Ivanovičiaus turto dalybų tarp dukterų ir žentų 1559-1563 m. aktai - tarp Bagdonos ir Andriaus Sanguškų-Kaširskių, Lucko seniūnų, Marijos ir Mykolo Kiškų, LDK pataurininkių, Anastazijos ir Stepono Zbaražskių, Vitebsko vaivadų – susiję su Molodečno pilimi, miestu, dvaru ir Užnaručio, Spenglos bei Kliučino dvarais, tai 1753 m. išrašai iš Lietuvos Metrikos su Ldk didžiuoju antspaudu ir didžiojo kanclerio Mykolo Čartoriskio bei metrikininko Juozo Miklaševičiaus parašais; 1567 m. Anastazijos Zbaražskienės testamentas, kuriuo palieka savo vyrui Steponui Zbaražskiui, Trakų vaivadai, iš tėvo paveldėtą Molodečno pilį, miestą ir dvarą su visu turtu - 1752 m. išrašas iš Lietuvos Metrikos su Ldk mažuoju antspaudu ir pakanclerio Mykolo Čartoriskio ir metrikininko Juozo Miklaševičiaus parašais. 1561-1570 m. totorių žemių prie Molodečno keletas teisinių dokumentų. Šie visi dokumentai, matyt, pateko su Oginskių archyvu, kuriems vėliau atiteko šios valdos.
VIII a. LITERARIA (Sign. 838–842, 1925–1932 m.). Pluoštelis atsiminimų apie lietuvių tautinį judėjimą amžiaus pradžioje. Juozas Brazaitis rašo apie lietuvių studentų veiklą Peterburge, jų pastangas lietuviškos spaudos legalizavimui, apie Petro Vileišio iniciatyvą leidžiamą rankraštinį laikraštį „Kalvis melagis“; Kėdainių gimnazijos mokinio V. Trumpos užrašyti pasakojimai apie Jasevičių ir Petkevičių; 1906-1909 m. „Šviesos“ ir „Mokinių draugo“ bylos - neišaiškinto autoriaus atsiminimai apie Marijampolės gimnazijos moksleivių veiklą.
IX. VARIA (sign. 843-859, 1517-XX a. pr.). Žygimanto Senojo 1517.12.15 privilegija, patvirtinanti Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos teisę į supirktas žemes ir žmones (viskas smulkiai išvardinta), 1614 m. aktikacijos išrašas Vyr. tribunolo knygų. 1555 m. Kernavės bažnyčios Šv. Mikalojaus altarijos steigėjų - Nemenčinės vėliavininko Simono Steckevičiaus ir Jono Jurevičiaus raštas Vilniaus vyskupui Povilui Alšėniškiui (labai suplyšęs). 1656.07.12 Jono Kazimiero raštas kambariniui Mykolui Obuchovskiui dėl maištininko Nezabitauskio skolos. Kuršo kunigaikščio Jokūbo 1670.07.08 laiškas Žemaičių vyskupui Kazimierui Pacui. Černigovo gubernijos, Kroleveco pav. dvarininkų Averkovų 1781-1857 m. tarnybiniai dokumentai.
___________________________
Kaip jau buvo minėta, parvežtieji iš Kauno Universiteto bibliotekos rankraščiai buvo skirstomi į fondus. Tiksliai suskirstyti išbarstytus dokumentus gan sunku, todėl mūsų išanalizuotam fondui artimų dokumentų nemažai yra anksčiau sutvarkytuose fonduose F12 „Kauno universiteto bibliotekos varia“ F122 „Bagdono Montvilos kolekcija“, yra jų ir F256 „Akademiko Konstantino Jablonskio asmens archyvas“.
BIBLIOGRAFIJA:
[1]. MACB, F79. 350, lp. 1, 8-10.
[2]. Jablonskis K, Istorijos archyvas. T.1. XVI amžiaus Lietuvos inventoriai. – K., 1938; Lietuviški žodžiai senosios Lietuvos raštinių kalboje. D.1. – V., 1941.
[3] Ten pat, skiltys 1–10.
[4] Ten pat, skiltys 363–366.
[5] Jablonskis K. Dėl 1408 metų Vytauto privilegijos Kauno miestui tikrumo. „Praeitis“, T.1. K.,1930, lp. 329–339
[6] „Praeitis“ T.2. -K., 1933, lp. 418-422.
