F197 M. Šeklis

F197. 30 vien., 1926 - 1930 m. Rankraščiai (bei porą spaudinių) lietuvių ir vokiečių kalba. Visi rankraščiai - M. Šėklio autografai. 

Fondo sudarytojas: M. Šėklis - Rytprūsių lietuvis, visuomenininkas, religinės literatūros vertėjas, giesmių autorius, gyvenęs Ragainėje (dirbęs greičiausiai pastoriumi) ir palaikęs glaudžius ryšius su pažangiu Rytų Prūsijos lietuvių visuomenininku lietuviškų knygų leidėju E. Jagomastu.

Gautas 1930 m. iš Kauno Valstybinio universiteto bibliotekos. Rankraščiai yra patekę iš Jagomasto spaustuvės „Lituania“, veikusios Tilžėje nuo 1896 m. 

Jokių personalijos dokumentų fonde neišlikę. Tad iki šiol nežinomos nei M. Šėklio gimimo, nei jo mirimo datos, neturime nė jo biografijos. Kiek žinių apie fondo sudarytoją randame dešimtyje išlikusių jo laiškų, rašytų 1926-1930 m. Iš Ragainės į Tilžę E. Jagomastui. Laiškuose M. Šėklis tariasi dėl savo parengtų religinio turinio raštų išleidimo, diskutuoja kalbos klausimais (žodį „gatvė“ siūlo keisti kitu), užsimena apie jo išverstų giesmių atspausdinimą „Keleivyje“, praneša, kad atvyks į Tilžę pasikalbėti spausdinamų veikalų reikalais.

Fondo rankraščiai atspindi literatūrinę M. Šėklio veiklą. Rytprūsių lietuvis daug laiko praleido, versdamas iš kitų kalbų, daugiausia iš vokiečių kalbos, religinius veikalus, giesmes. Vertimai rodo, kad neblogai eiliavo. Tad giesmes sugebėjo ne vien versti, bet ir rašyti.

Fonde saugomas M. Šėklio didelis vertimas - dešimties dalių rankraštis - jo išversti pamokslai, pritaikyti atskiroms mišioms ir aiškinantys „Apaštalų darbų“ atskirų skyrių ištraukas. Pamokslai turi nemaža pasaulietinių elementų, jie apima moralines, etines temas, nagrinėja žmonių tarpusavio santykius, užsimena apie papročius. Pamoksluose pasisakoma prieš blogus žmonių įpročius, ydas, keliami dorovės reikalavimai. Be religinių įvaizdžių ir religinių nuostatų čia randame vaizdžius siužetinius intarpus, trumpus beletristinius vaizdelius. Tai tokie pamokslai kaip „Apie kito mylėjimą“, „Apie moteriškių apsirėdymą“, „Apie uolą pusčioje“, „Apie lengvą meilę“, „Apie kantrumą“, „Apie girtuoklystę“, „Apie meilės būdą“, „Apie užsigeidimą ir balvonystę“, „Apie kerštą“, „Skruzdėlės ir plaštakės“, „Apie nedėkavonę“ ir kt. Iš vėliau verstų pamokslų minėtini „Paklusnumas“ ir atskiras 37 lap. pamokslo konspektas, pavadintas „Suglaudims iszgananczio Pamokslo apie Wertybe ir Nauda Szwentos Weczeres“.

Čia saugomas M. Šėklio atliktas vyskupo J. Granto (1555-1621) religinio veikalo vertimas („Iszwertims Lietuwiszkai Egiptiszkuju Slogu...“) su redakcinėm pastabom ir pataisymais. Į lietuvių kalbą M. Šėklis taip pat išvertė L. Harms vokiškai išleistą „Apreiškimą Šv. Jono“ ir vertimo prakalboje įterpė savo kreipimąsi į lietuvių skaitytojus. Fonde randame M. Liuterio raštų ištraukas „Trumpi Kalbesei isz Martino Luteriaus Rasztu Lietuwiszkai iszwersti“. Šios ištraukos, suredaguotos ir ištaisytos, gotišku šriftu buvo išspausdintos. Yra pridėta spausdinto egzemplioriaus korektūra.

Iš kitų M. Šėklio vertimų paminėtini kai kurie Senojo ir Naujojo testamento aiškinimai, keletas giesmių, verstų iš vokiečių kalbos. Prie giesmių vertėjas nurodo, kokia lietuviams žinomos giesmės gaida galima jas giedoti. Yra Viena kita atskirų vertimų nuotrupa, religinių raštų vertimų fragmentai.

Prie rankraščių priklydę 1929 m. Tilžėje išleisto vokiško kalendoriaus lapeliai, kuriuos M. Šėklis tikriausiai dėl juose išspausdintų trumpų straipsnelių įvairiomis temomis atsirinko ir sau pasidėjo, o taip pat iškarpa iš Tilžės laikraščio - pranešimas apie blogus orus pietvakarių Vokietijoje 1929 m.

Visi minėti fondo rankraščiai, kad ir būdami religinio turinio, atspindi pačios Jagomastu spaustuvės darbą bei veiklą, taisytieji veikalų tekstai suteikia žinių apie šios spaustuvės redaktorių triūsą, parodo Rytprūsių lietuvių kalbos ypatybes.