F189 Bičiūnas Vytautas

F189. 1316 vienetų (pastaba: fonde nėra 455 vieneto), 1848–1941 m. Rankraščiai, mašinraščiai, spaudiniai, nuotraukos, piešiniai (eskizai). Lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių, prancuzų, anglų k. Aprašas – kartoteka. 

Fondo sudarytojas: Vytautas Bičiūnas (gimė 1893 08 20 Klovainiuose, Pakruojo valsč., Šiaulių apskr. – mirė 1945 11 18), dailininkas, režisierius, literatūros kritikas, rašytojas.

Fondas gautas 1950 m. iš Kauno Valstybinio universiteto bibliotekos (dab. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka). 

Personalijos: seniausias personalijos dokumentas – V. Bičiūno 1903–1912 m. mokslo pažangumo pažymėjimai, išduoti Šiaulių berniukų gimnazijoje, autobiografiniai atsiminimai (1919 m.), yra Vilkolakio pasas, liaudies universiteto „Pavasario“ diplomas, išduotas V. Bičiūnui kaip šio universiteto lektoriui, meno kūrėjų draugijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario bilietai, įvairūs liudijimai, pažymėjimai, leidimai išvykti į užsienį, įgaliojimai, V. Bičiūno asmeninių išlaidų bei pajamų apyskaitos, sąskaitėlės; V. Bičiūno šeimos narių personalija – sūnaus Rimanto krikšto metrikos nuorašas, jo mokslo Kauno IV-oje gimnazijoje pažymėjimai; Šiaulių pradžios mokyklos pažymėjimas, išduotas kitam jo sūnui – Vaidevičiui Bičiūnui. Skyrelio gale – autobiografija – V. Bičiūno parašytų kūrinių, atliktų piešinių sąrašai.

Tarnybinė veikla: I) Dailė: skyrių surado V. Bičiūno kaip piešimo mokytojo pamokų planai, mokinių, dalyvaujančių paišybos varžybose, sąrašai, dailyraščio metodikos egzaminų programa, Kauno meno mokykloje dėstytų dailės dalykų santraukos. Bičiūno sutartys dėl Jiezno, Kupiškio ir kt. bažnyčių restauravimo darbų. V. Bičiūno dalyvavimo konkursuose dokumentai: aero klubo ženklo projektui parengti, S. Dariaus ir S. Girėno paminklo (skulptūros) projektas. V. Bičiūno eskizai žurnalų, knygų viršeliams, antraštėms, projektai, spalvoti piešiniai. Taip pat yra lietuvių meno kūrėjų draugijos įstatai, šv. Luko cecho meno studijos taisyklės; II) Teatras: V. Bičiūno pareiškimai švietimo ministrui dėl nuolatinio teatro steigimo Vilniuje, dėl operetės ir komedijos teatro įsteigimo, V. Bičiūno projektas dėl būsimo Lietuvos teatro darbo tvarkos; yra „Žvaigždikio“ teatro moksleivių sąrašas, 1920–1928 m. Kauno dramos teatro repertuaras, V. Bičiūno užrašai apie teatrą, režisūrinės pastabos.

Susirašinėjimas: I) Raštai: V. Bičiūno raštas „Mūsų krašto“ redaktoriui kaip atsakymas dėl recenzijos V. Bičiūno straipsniui „Apie Napoleono armiją ties Kaunu“; V. Bičiūno pasiūlymai ministrui J. Navakui dėl Klaipėdos krašto visuomeninių ir kultūrinių reikalų, raštai redaktoriams dėl rašomų jų laikraščiams recenzijų; sutartis dėl monografijos apie J. Kartelę prašymo. „Dirvos“ bendrovės raštas dėl V. Bičiūno monografijos „Kaunas“ išleidimo sąlygų, lietuvių ir estų, lietuvių ir latvių, lietuvių dailės draugijos raštai dėl rengiamų susirinkimų, dalyvavimo lietuvių meno parodoje. Nemaža laikraščių ir žurnalų redakcijų raštų dėl gautų iš V. Bičiūno straipsnių, vertimų, kūrinių išspausdinimo. Yra Povilo Višinskio liaudies universiteto raštas apie šio universiteto įsteigimą, atidarymo iškilmes, į kurias kviečiamas ir V. Bičiūnas; II) Laiškai: gausų V. Bičiūno susirašinėjimą sudaro jo rašyti, jam rašytieji laiškai ir kitų asmenų korespondencija (dalį jos sudaro V. Bičiūno giminių susirašinėjimas). Paties V. Bičiūno laiškų nedaug – tai laiškai žmonai, sūnums, Šlapoberskiui dėl Š. Aleidiem pjesės, pastatytos žydų teatre, P. Klimui ir dar keletui asmenų. Gausiame jo korespondentų būryje nemaža žymių rašytojų, aktorių, režisierių autografų. Paminėtini V. Mykolaičio-Putino, A. Vienuolio, Vydūno, O. Rymaitės, A. Sutkaus, Jono Marcinkevičiaus laiškai V. Bičiūnui. Yra ir pavienių St. Šimkaus, J. O. Širvydo, Ign. Šlapelio, J. Tysliavos, T. Tumo-Vaižganto, F. Kiršos laiškai.

Literatūrinė kūryba: I) Monografijos, romanai, apsakymai: žymiausi V. Bičiūno išlikę darbai: jo Meno istorijos paskaitos, lietuviškų kryžių, drožinių tyrinėjimai, pavadinti ir rengti atskiru veikalu „Lietuvių liaudies menas“, be to, monografija „Lietuvos menas“; „M. K. Čiurlionio dailė – ir kame jos dailumas?“ – monografijos apie M. K. Čiurlionio tapybą dalis, parengtas vadovėlis „Dailyraštis“, monografija „Kaunas: 1030–1930“. Iš romanų pažymėtini: „Vilniaus“ (romanas apie lietuvių kovas su lenkais), istorinis romanas apie LDK Kęstučio gyvenimą „Žemaičių valdovas“. V. Bičiūno apsakymai „Valdovo mirtis“ (apie Vytauto Didžiojo mirtį (iš knygos „Žygvaikis“), „Be vardo“ ir kt. Yra legendų ir padavimų rinkinys „Meilė ir mirtis“ (korektūra), autobiografinė apysaka „Gintautas“. Skyrelio gale – pirmieji V. Bičiūno literatūriniai bandymai (1914–1918 m.) dar iš Kazanės laikų – dramatizuoti literatūriniai vaizdeliai, eilėraščiai; II) Dramos kūriniai: V. Bičiūno pjesės. Žymiausios jų: „Giedraičių šeima“ („Savanoriai“), 5 veiksmų istorinė drama „Žalgiris“, už kurią V. Bičiūnas laimėjo Vytauto Didžiojo konkurse pirmąją vietą, 5 veiksmų istorinė drama „Dievas ir sostas“ apie karalaitį Kazimierą, vienaveiksmės pjesės „Amžinasis“, „Amžių vartai“, „Jisai“ ir kt. sudėti nuo originalų gana nutolę perdirbiniai, greičiau traktuoti kaip V. Bičiūno dramos, parašytos skolinto siužeto ar skolintos idėjos pagrindu. Tai tokie veikalai kaip: „Chlestakovas Lietuvoje“ (pagal Gogolio „Revizorių“), „Frakuotieji“, „Plešikas“, taip pat yra neišaiškintų pjesių fragmentai, pirmieji V. Bičiūno dramos veikalai; III) Vertimai, perdirbimai, inscenizacijos: žinomi V. Bičiūno vertimai, kaip R. Tagorės „Paštas“, A. Vasilevskio „Moterų mėgėjas“, J. Benaventės „Išvirkščias gyvenimas“. Iš perdirbinių paminėtinas M. Fiodorovo „Plykstelėjimas namų židinyje“, „Būdas nusikratyti uošve“, S. Grėjaus „Kuomet susitikdavom“ ir kt. inscenizuoti veikalai: V. Krėvės „Šarūnas“, Vydūno „Amžinoji ugnis“, M. Pečkauskaitės „Į šviesą“,  Fedro „Kariškiai ir damos“. Yra ir V. Bičiūno režisuotų pjesių; IV) Radijo vaidinimai, radijo paskaitos, pašnekesiai: V. Bičiūno parašyti radijo vaidinimai „Laisvės keliai“, „Amžių šešėliai“, „Dangaus vaikelis“, „Kopų švyturys“, radijo vaizdeliai „Petriuko gyvulėliai“, „Rinkimams artėjant“, istorinės radijo kronikos apie 1812 metus Lietuvoje; „Lietuviškas šiupinys“ – pramoginės radijo laidos planas, radijo humoreskos, infomedijos senuosius metus palydint. Iš radijo paskaitų pažymėtinos istorinės vietovių apžvalgos: „Anykščiai“, „Ašmena ir Alšėnai“, „Druskininkai“, „Istoriški panemuniai“, „Kupiškis ir jo apylinkės“, „Naugardukas“, „Raseiniai“, „Rokiškio praeitis“, „Viekšniai“ ir kt.; V) Recenzijos, straipsniai: V. Bičiūno recenzija A. Puidos romanui „Magnus duo“, Igno Šeiniaus „Siegfrid Immer selbe atsinaujina“, F. Forsterio knygos „Amžinoji šviesa ir žmonių tamsybė“, K. Binkio knygos „Kiškių sukilimas“, K. Inčiūros poezijos rinkinio, K. Korsako kritikos knygos „Rašytojai ir knygos“ recenzijos. Straipsnių skyryje yra straipsnio „M. K. Čiurlionis“ vertimai į prancūzų ir vokiečių kalbas, o taip pat surinkti ir niekur neskelbti atsiminimai apie M. K. Čiurlionį, V. Turčino straipsnis apie pomirtinę M. K. Čiurlionio paveikslų parodą. V. Bičiūno straipsnių  dalis nagrinėjanti literatūrinį palikimą. Tai straipsniai: „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė“, „V. Krėvės novelės“, kritikos studija „Žemaitės „Marti“. Didžiausią grupę sudaro straipsniai įvertinantys dailę, parodas, dailininkų gyvenimą. Pirmiausia tai didelės apimties darbas apie Lietuvos dailininkus, pavadintas „Nūdieniai menininkai“, sudarytas iš skaitytų meno istorijos paskaitų; VI) Planai, metmenys, išrašai: V. Bičiūno straipsnių, paskaitų planai, metmenys. Tarp jų tokios temos, kaip: „Vaidybinis pradas mūsų liaudies apeigose“, „Vestuvinės apeigos – tautų būdo reiškėjas“, „Čiurlionis ir čiurlionizmas“, „Dramaturgija ir aktorius“.

Kiti autoriai: I) Dramos veikalai, eilėraščiai. Veikalai, kuriuos V. Bičiūnas naudojo ar buvo numatęs panaudoti savo perdirbiniams, inscenizacijoms, vertimams arba rengėsi režisuoti. Dramos – L. Andrejevo „Artimo meilė“, A. Čargonino „Afrikos vyras“, M. Goldšteino „Santuokos biuras“, J. Grinevskio „Darbo diena“; II) Straipsniai: V. Bičiūno sūnaus Vaid. Bičiūno rašiniai „Kodėl sumaniau keliauti apie Lietuvą“; įvairių autorių straipsniai apie teatrą, dailę, literatūrą; III) Įstaigų dokumentai. Čia seniausieji V. Bičiūno fondo rankraščiai – tai 1848 m. pažymėjimas. Skyriuje įvairios tematikos dokumentai – tai inž. J. Bomšteino apskaičiavimai ir projektas dėl stiklo fabriko pastatymo Kaune ties Nemunu. Juozo Grigaičio veiklos dokumentai, apimantys 1918–1937 m., kaltinamieji aktai J. Grigaičiui, Kauno apygardo teismo nutarimai.

Pakvietimai, programos: pakvietimai į parodas: Latvijos meno draugijos kvietimai į jubiliejinę meno parodą, kvietimas apsilankyti Rygos dailės muziejuje, pakvietimai į atskirų dailininkų iškilmingus tapybos darbų bei skulptūros parodų atidarymus; kita dalis kvietimų V. Bičiūnui: apsilankyti teatrų iškilmėse – operos ir dramos dešimtmečio paminėjime, B. Dvariono koncerte, P. Būdvyčio poezijos koncerte, įvairiuose literatūriniuose vakaruose.

Nuotraukos: 5 nuotraukos – Jurgio Rabuzino portretas, Petro Rimšos šeimos nuotrauka, Hanso Šletovo nuotrauka, dedikuota V. Bičiūnui ir kelios neišaiškintos nuotraukos.

Spaudiniai: iškarpos iš laikraščių ir žurnalų – V. Bičiūno grožinių kūrinių ir kritikos darbų, straipsnių, spausdintų periodikoje, iškarpos. Kitų autorių straipsniai, spausdinti veikalai, vaizdeliai.

Varia: V. Bičiūno rankraščių nuotrupos, juodraštiniai užrašai, pastabos, spaudinių varia, Prahos miesto palanas.