F139 Sapiegų korespondencija
F139. 5589 vienetai, 1604–1831 m. rankraščiai. Lenkų, rusų, italų, prancūzų, švedų, vokiečių k. Aprašas – kartoteka ir apžvalginis straipsnis.
Fondo sudarytojai: Sapiegos – Aleksandras Povilas (1672–1734), matematikas, gamtininkas, Lietuvos dvaro maršalka, Lietuvos didysis maršalka (1713–1734); Mykolas Antanas (1711–1760) poetas, Volterio kūrinių į lenkų kalbą vertėjas, Palenkės vaivada (1746–1752), Lietuvos pakancleris (1752–1760), Mstislavlio seniūnas (nuo 1757 m.); Kazimieras Povilas Jonas (1637-1720), LDK didysis etmonas (1683–1703 m. ir 1705–1708 m.), Vilniaus vaivada (1682–1703); Kazimieras (1754–1800) Lietuvos artilerijos generolas, Derečino dvaro Baltarusijoje, Skuodo dvaro Lietuvoje ir kitų žemės valdų savininkas; Leonas (1557-1633), Lietuvos didysis kancleris (1589–1623), LDK didysis etmonas (1625–1633), Vilniaus vaivada (1623–1633), vienas iš pagrindiniu Trečiojo Lietuvos Statuto rengėju (1588 m.); Povilas Jonas (apie 1609–1665), LDK didysis etmonas (1656–1665), Vilniaus vaivada (1656–1665).
Gauta 1946 m. iš buv. SSRS Valstybinės V. I. Lenino vardo bibliotekos Maskvoje kartu su kitais fondais, kurie 1915 m. carinės valdžios organų buvo iš Vilniaus evakuoti į Rusiją.
Kunigaikščių Sapiegų politinė korespondencija buvo atrinkta iš Derečino archyvo XIX a. antroje pusėje Vilniaus Viešosios bibliotekos darbuotojų. Joje surinkti pačių Sapiegų ir daugybės kitų Lietuvos ir Lenkijos didikų, valdovų, politinių veikėjų, užsienio diplomatų laiškai. Minėtini Lenkijos karalių: Jono Kazimiero Vazos, Jono III Sobieskio, Mykolo Višniovieckio, Marijos Kazimieros, Augusto II, Augusto III, Stanislovo Augusto Poniatovskio; Austrijos imperatorių: Eleonoros (1670), Marijos Teresės (1755), Rudolfo (1769); Švedijos karalių: Karolio XII (1675–1718 m.), Ulrikos Eleonoros (1719 m.), Gustavo (1779 m.); Prūsijos valdovų: Frydriko (1698–1763 m.), kurfiursto Zigismundo (1769.); Moldavijos valdovų: Matviejaus Gikos (1753–1755 m.), Karolio Gikos (1757–1758 m.), Johano Teodoro Gikos (1759–1761 m.), Grigorijaus Joano (1761–1767 m.); Kuršo hercogų: Jakovo (1663 m.), Karolio (1758–1763 m.) ir kitų Europos šalių valdovų bei diplomatų autografai.
Be politinio ir diplomatinio susirašinėjimo Sapiegų korespondencijoje yra apsčiai LDK laikotarpio bažnyčios atstovų laiškų, Kijevo metropolito Timotiejaus (1752 m.) laiškas; Baltarusijos vyskupo Stanislavo (1767 m.); Smolensko arkivyskupo Stebnovskio (1752–1760); Minsko vyskupo Duderkos (1804 m.); Slucko vyskupo Turskio (1776–1787); arkivyskupo Turo (1739–1746); Polocko arkivyskupo Meletijaus Smotrickio – pirmosios slavų gramatikos autoriaus (1627 m.) autografai. – Minėtini taip pat vyrų ir moterų vienuolynų Lietuvoje viršininkų ir paprastų vienuolių laiškai Sapiegų šeimos nariams kaip antai: Vilniaus (Antakalnio) Trinitorių (1766–1768) laiškai, susiję su kai kuriais architektūriniais pastatais. – Laiškų tarpe yra pagarsėjusio Karaliaučiaus fiziko – termometrų gamintojo Fahrenheito šeimos ir palikuonių (1726–1767) susirašinėjimas su Sapiegomis, o taip pat populiaraus kalendorių autoriaus Jono Pošakovskio (1746–1752) laiškai, Vilniaus laikraščių pirmojo redaktoriaus Pranciškaus Paprockio (1763 m.) ir kitų autorių autografai. – Iš stambesnių Lietuvos bei kaimyninių žemių feodalų minėtini kunigaikščių Čartoriskių šeimos (1731–1778) apie du šimtus laiškų, karvedžių Chodkevičių (1564– 1764) apie 60 laiškų, Chreptavičių šeimos (1746–1844); Rokiškio savininkų Tyzenhauzų šeimos (1723–1826); Tiškevičių šeimos (1616–1801); Kurlandijos (Kuršo) kanclerio Finkenšteino (1737–1765); Vitebsko vaivados Sologubo (1760 m.); kunigaikščio Trubeckojaus (1727 m.) laiškai. – Yra daug moterų rašytų laiškų, o taip pat Sapiegų valdų administratorių, ekonomų, tarnų, jų tarpe didelis kiekis svetimšalių – italų, prancūzų, vokiečių – mokytojų, šokėjų, dainininkų, muzikų, kapelmeistrų menininkų – dirbusių Sapiegų valdose, laiškų.
