F138 Riomerių šeimos aktai
F138. 3934 vienetai, 1495–1940 m. dokumentų originalai ir nuorašai, rankraščiai, spaudiniai. Lietuvių, latvių, rusų, lenkų, lotynų, prancūzų, anglų, vokiečių k. Aprašas – kartoteka ir apžvalginis straipsnis.
Fondo sudarytojai: Römeriai Steponas Jurgis (1687–1773) – Trakų pakamaris; Steponas Dominykas (1720 / 1721–1792) – Trakų karūžas; Stefanas Michalas (1816–1846) – Trakų maršalka; Michalas (1789–1853) – Vilniaus gubernijos maršalka; Antonis (1818–1855) – Trakų vicemaršalka; Severinas (1820– 1890) – muzikas, 1863 m. sukilimo dalyvis, metraštininkas; Eduardas (1806–1878) – dailininkas; Eduardas Matas (1848-1900), dailininkas; Alfredas (1832– 1897) – dailininkas; Kazimieras (1848–1921) – publicistas; Mykolas (Römer Michał 1880–1945) – teisininkas, visuomenės veikėjas, teisės mokslų daktaras, Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius, 1933-1939 m. VDU rektorius; Severinas (1820-1890) – muzikas.
Gauta 1940 m. iš Vrublevskių vardo bibliotekos (dab. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka).
Römerių šeimos personalijos ir susirašinėjimas 1719–1938 m.; literatūrinio memuarinio pobūdžio rankraščiai: Lietuvos bajorų 1831 m. sukilimo ir Lietuvos valstiečių 1863 m. sukilimo metraščiai; Römerių šeimos politinių tremtinių kelionių užrašai, jų tarpe S. Römerio ,,Dziennik na rok 1843 i piąty wygnania mego“, o taip pat E. Römerio „Rocznik“ (1859), kuriuose gausu faktų ir detalių apie XIX a. Lietuvoje kuria nors veikla pasireiškusius asmenis politikos, visuomenės, kultūros, literatūros, meno, muzikos srityse. – Minėtini ir Henriko Römerio 1819–1830 m. muzikiniai užrašai, pastabos iš muzikos teorijos, kurios jis 1819–1824 m. klausėsi Vilniaus universitete (muziką dėstė kompozitorius Janas Renneris). Henriko Römerio – vieno pirmųjų Vilniaus violončelisto, koncertų, jo kelionių po Lietuvos dvarus, aprašymas. Rašytojos ir žurnalistės Helenos Römer-Ochenkovskos kūrybinis literatūrinis palikimas. – Mykolo Römerio 1911–1934 m. dienoraštis (18 tomų). – Römerių šeimos genealogija. – Dokumentai, susiję su Römerių šeima 1913–1938 m. Vilniaus mieste priklausiusių įvairių namų istorija. – Römeriams priklausiusių dvarų ir kitų žemės valdų Lietuvoje, Latvijoje ir Baltarusijoje 1495–1912 m. aktai, daugiausia: Antanašės, Balbėnų, Daugirdiškių, Dembinės, Gniezno, Goscievičių, Granopolio, Janapolio, Kermeliškių, Kriaunių, Kurkliškių, Riežicos, Pikteniškių, Sokolovkos ir kt. dvarų bei palivarkų dokumentai – ekonominės būklės registracijos knygos, inventoriai, instrukcijos atskiriems žemės ūkio valdytojams, žemės ir miškų ūkio dokumentai. – Römerių šeimos bylinėjimosi su jų dvarų kaimyniniais bajorais dėl žemės ribų ir nuosavybės teisių teisminiai aktai. – Baudžiauninkų sąrašai, prievolės mokesčiai, kalinimai, pabėgimai, priešinimasis išnaudojimui.
