F12 Kauno universiteto bibliotekos varia
F12. 4875 vienetai, 1506–1955 m rankraščiai, dokumentai. Lietuvių, lotynų, baltarusių, rusų, lenkų, vokiečių k. Aprašas – kartoteka.
Fondo sudarytojai: Kauno Valstybinio universiteto biblioteka, likviduodama 1950 m. savo rankraščių skyrių, netvarkytus rankraščius perdavė Lietuvos TSR Mokslų akademijos Centrinei bibliotekai, o sutvarkytus – Vilniaus Valstybinio universiteto Mokslinei bibliotekai. Ši „varia“ sudaryta iš subyrėjusių įvairios kilmės didesnių ir mažesnių rankraščių rinkinių (nuotrupų).
Gauta 1950 m. iš Kauno Valstybinio universiteto bibliotekos.
Išrašai iš Kauno žemės teismo XVI a. knygų, o taip pat Gagiškių (1598–1615 m.), Šaukėnų (1517– 1761 m.), Želvių (Užvenčio paviete) 1698–1686 m. dvarų dokumentai. – Bajorų: R. Survilaitės 1709 m. ir F. Siemaškos 1793 m. testamentai. – Kauno ir Ukmergės pavietų kai kurių feodalų valdų dokumentai: Kazimierui Narbutui 1783 m. išduotas Krokuvos universiteto baigimo diplomas (F12-712). – B. M. Oginskio 1777–1866 m. susirašinėjimas; korespondentų tarpe yra Vilniaus vyskupo Ig. Masalskio 1777–1778 m. laiškai ir Žemaičių vyskupo M. Valančiaus 1861 m. laiškas. – Rietavo bažnyčios, Kražių vienuolyno XVII a. kai kurie dokumentai. – Kretingos stačiatikių cerkvės 1873–1886 m. iš atskirų asmenų ir įstaigų gauti raštai, laiškai. – Čia taip pat 1911 m. «Домовая книга местечка Кретингена для записи прибывающих и выбывающих лиц»; «Краткая выписка о Базыльянских монастырях, их фундушах и капиталах... с визытами, ведомостями и делами за 1804–1822 год» в Минской и Гродненской губерниях.– 1865 m. kuriozinis religinių prietarų dokumentas lietuvių kalba pavadintas: ,,Gromyta“. – 1883–1926 m. surašyti lietuvių liaudies padavimai (apie Meškuičių ir kitus piliakalnius, Ukmergės pilį), mįslės, pasakos, dainos, raudos užrašytos įvairių asmenų, jų tarpe Antano Baranausko, Vinco Krėvės, Juozo Tumo-Vaižganto. – Taip pat minėtini A. Baranausko 1871–1898 m. laiškų ir kai kurių grožinių kūrinių autografai (F12-579, 615– 618). – V. Ažukalnio-Zagurskio 1856 m. „Apraszimas nakties, ryta ir wakara“; J. Baltrušaičio XX a. pradžios eilėraščių pluoštas; Žemaitės laiškų G. Petkevičaitei (1920 m.) ir P. Višinskiui (1890–1904 m.) nuorašai; Vinco Mykolaičio-Putino 1911 m. eilėraščio „Mirtis“ (poeto Edmundo Steponaičio atminčiai) autografas; Balio Sruogos 1912–1918 m. eilėraščių ir eiliuotų scenos kūrinių autografai (F12-365); Lazdynų Pelėdos 1922 m. vaizdelis iš gyvenimo „Velykos“ ir romano dalis „Jos prakeikimas“ (F12-599); 1926 m. J. A. Herbačiausko laiškų ir rankraščių pluoštas. – XIX a. pabaigos neištirtų lietuvių autorių (1873 m. ir vėlesnių) literatūrinių kūrinių pavyzdžiai; čia ir Lermontovo eilėraščio „Trys palmas“ į lietuvių kalbą vertimas. – XX a. pradžios rankraštis „Prūsų kalbos žodynėlis“ (F12-746). – XVII–XIX a. neištirtų lenkų poetų eilėraščių, epigramų, jumoristinių dainelių tekstai. – Medžiaga apie kompozitorių Česlovą Sasnauską su M. Bukšos atsiminimais. – Vitebsko lietuvių draugijos „Laisvė“ 1917–1918 m. įstatai, posėdžių protokolai, narių sąrašai, veiklos ataskaitos, atsišaukimų tekstai ir kt. dokumentai (F12-591). – Alytaus miškų urėdijos 1921–1935 m. miško pardavimo sutartys, bylos dėl sutarčių pažeidimo, liudininkų apklausimo ir teismo protokolai. – Minėtini taip pat Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos autografai: „O dainiau, netark...“ (1907 m. eilėraštis); apysakos „Gegutė“ fragmentas ir 1903 mb. laiškas Povilui Višinskiui. – Kazimierui Jokantui 1909–1912 m. Jono Jablonskio rašyti laiškai (12) lietuvių kalbos klausimais; Juozo Tumo-Vaižganto 1912–1914 m. (3) laiškai. – Antano Žukausko-Vienuolio autografai: „Saulė ir mėnuo“ (1907 m. eiliuota legenda su lydraščiu „Lietuvos ūkininko“ redakcijai; atvirlaiškis P. Mickevičiui (1935 m.). – Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės 1909–1910 m. eilėraščių „Neverk“, „Žvaigždės“, „Eikš int mane“ autografai su lydraščiais „Lietuvos žinių“ ir „Lietuvos ūkininko“ redakcijoms Vilniuje (F12-308). – Ksavero Sakalausko-Vanagėlio 1917–1930 m. rankraščių pluoštas: „Daina“, „Regėjimas“, „Lietuvos dainos“, „Kur banguoja Nemunėlis“, „Podanie o Birucie“ (F12-314). – Jono Šimkaus 1930 m. eilėraščio „Kodėl tave ištrėmė?“, skirto Juliaus Janonio vardo gatvės Kaune pavadinimo pakeitimo priežastims atskleisti, autografas (F12-315).