F354 Alė Rūta
F354 Lietuvos rašytojos, poetės, prozininkės, JAV lietuvių visuomenės veikėjos Alės Rūtos (tikr. Elena Viktorija Nakaitė-Arbačiauskienė-Arbienė, *1915 m. lapkričio 16 d. (senuoju stiliumi – 3 d.) Petrograde, Rusija – †2011 m. gruodžio 31 d. Santa Monikoje, Kalifornija, JAV) asmens fondas. Jis įkurtas 1998 m. rašytojos prašymu. Asmens fondą sudaro 197 dokumentų saugojimo vienetai. Fondo dokumentai apima 1931-2008 metų laikotarpį. Fondas sutvarkytas, metaduomenys patalpinti Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių bibliografinių duomenų bazėje.
Pagal žanrus bei temas dokumentai susisteminti į keletą skyrių: atsiminimus, poeziją; dramą bei prozą; recenzijas-straipsnius; fotografijas. Didelė dalis rankraščių dar nepublikuota: tai 1993 m. rašytojos pamąstymai („Tėviškėle, tėviškėle", 16 lap.) apie Lietuvos žmones, atgavus Lietuvai Nepriklausomybę; taip pat jos 1994-1998 m. penkių dalių atsiminimai „Gyvenimo atspindžiai" (479 lap.). Kūrybos dalis, kuri, apskritai, rečiau minima – dramatizuota apysaka „Žemės šauksmas" (1956), rašytojos dramos, likusios mašinraštyje, tokios kaip „Ant liūnų krašto" (suvaidinta Los Angeles), „Sukirptas gyvenimas" (1957), keturių dalių apysaka „Likimai ir palikimai" (1997, 36 lap.), miniatiūrinės, trumpos novelės (1998, 54 lap.). Saugomi kadaise garsios operos vaikams „Žiogas ir skruzdė", „Žiburėlio" premijuotos, (muzika Viktoro Kuprevičiaus, eiles Alės Rūtos) keletas variantų (1942; 1992); taip pat Alės Rūtos sukurti montažai Los Angeles ateitininkėms (1970) ir kt. Publicistiką papildo straipsniai apie „Draugo" ir kitus literatūrinius konkursus, kuriuos laimėjo Alės Rūtos romanai; premijų įteikimo iškilmių aprašymai. Saugomos Alės Rūtos kalbos, ištartos viena ar kita proga, tarp jų : Kalifornijos radijui per Motinos dieną (1974); žodis Literatūros popietėje Los Angeles, pasakytas pristatant rašytoją Vytautą Volertą (1998) ir kt. Fonde saugomas ir gana platus fotografijų spektras. Iš senovinės XX a. pradžios fotografijos į mus žvelgia Alės Rūtos tėvai - Jonas Nakas ir Emilija Sklėriūtė-Nakienė, kiti giminės, tarp jų ir dail. Kajetonas Šklėrius su žmona. Viena kita nuotrauka - iš Alės Rūtos jaunystės dienų, bet daugiausia tų, kuriose matome jau subrendusios rašytojos šiokiadienius. Nuotraukos vaizdingai pasakoja apie išeivių Lietuvos rašytojų veiklą, jos istoriją, svarbiausius išeivijos kultūrinius-literatūrinius įvykius. Čia ir "Dailiųjų menų" klubo susirinkimas pas Alę Rūtą ir Edmundą Arbus (1962-1964), ir literatūros vakaras 4 didžiųjų rašytojų literatūrinės plokštelės išleidimo proga (1968), Lietuvos rašytojų draugijos suvažiavimas Klivlende (1982), Lietuvių katalikų mokslo akademijos 13-to suvažiavimo dalyvės-paskaitininkės; dažni literatūros vakarai ar literatūrinės popietės su Ale Rūta. Grupinėse 1958-1996 m. nuotraukose - žymiausi lietuvių išeivijos rašytojai. Alės Rūtos fonde saugoma bene keletas nepublikuotų eilėraščių foliantų. Didžiausias (dar be pavadinimo, 2000-2003 m.) apima 212 eilėraščių, parašytų dienų seka. Kitas (1993-1994 m. 133 lap.) rinkinys autorės įvardintas „Poezija. (Supoetinta proza)", dar vienas - „Atmestieji" (1945-1994 m., 133 lap.). Tebėra ankstyvieji, vėliau redaguoti, Alės Rūtos ranka pataisyti, kur ji keitė atskirus posakius ir eilutes. Liko neišspausdinta nemaža proginių eilėraščių, pašvęstų artimiems rašytojos draugams, kolegoms, kadaise pačios Alės Rūtos perskaitytų ar nusiųstų jų jubiliejų proga: eilės rašytojui Jurgiui Gliaudai; „Odė dainai", skirta Vincei Januškaitei-Zaunienei; A. ir B. Brazdžioniams vardinių proga. Taip pat yra išlikusi daina su gaidomis „Tremtinio likimas"(muzika Onos Metrikienės), dedikuota Lietuvos valst. operos solistei Aliodijai Dičiūtei-Trečiokienei (1990); biografinė poema „Alfonsas Šklėrius". Rašytoja buvo įvertinta Lietuvos valstybiniu apdovanojimu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2006 m.). Ypač daug dėmesio turėtų sulaukti 2010 m. gautas paskutinis Alės Rūtos prisiminimų rankraštis, kurį rašytoja leido publikuoti Vrublevskių bibliotekai.