F398 Narbutas Vytautas
Vytautas Narbutas geologas, rašytojas prozininkas. Gimė 1930 m. gruodžio 12 d Ukmergėje. 1948-1953 m. studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, geologijos skyriuje. 1953 m. su pagyrimu baigė universitetą, įgydamas geochemiko-geologo specialybę. 1953-1956 m. mokėsi Geologijos ir geografijos instituto aspirantūroje. Nuo 1956 m. iki 2000 m. dirbo Lietuvos MA Geologijos ir geografijos (nuo 1963 m. – Geologijos) institute moksliniu bendradarbiu, vadovavo nuosėdinių uolienų ir geologinių procesų tyrimų padaliniams. Mokslų kandidato – nostrifikuotą daktaro – disertaciją tema „Sulfatiniai-karbonatiniai apatinio ir vidurinio franio dariniai Lietuvoje ir jų sukarstėjimo sąlygos“ apgynė 1959 metais. Vėlesniais metais tyrė Lietuvos ir viso Baltijos regiono devono sistemą, pastovaus dėmesio objektu buvo Šiaurės Lietuvos karstinis regionas, jo tyrimai ir ekologinės apsaugos mokslinis pagrindimas. V. Narbutas daugelio mokslinių straipsnių ir kelių monografijų autorius. Kaip bendraautoriui už monografiją „Lietuvos geologija“ 1996 m. paskirta Lietuvos mokslo premija. Parašė dvi grožinės literatūros knygas – novelių rinkinį „Rudenį, saulei šviečiant“ (1982), romaną „Per toli pažadėjo“ (1992). Periodinėje spaudoje (leidiniuose „Metai“, „Kultūros barai“, „Literatūra ir menas“, „Amžius“, „Dienovidis“ ir kt.) yra paskelbęs apsakymų, eseistikos bei straipsnių kultūros paveldo, gamtosaugos, visuomeninio gyvenimo klausimais. V. Narbutui suteiktas Lietuvos nusipelniusio geologo vardas. Jis buvęs Lietuvos Sąjūdžio seimo (1990-1993) narys, ekologinio ūkininkavimo „Tatulos programos“ vienas iniciatorių ir steigėjų, Lietuvos rašytojų sąjungos narys (1993), Lietuvos geologų sąjungos garbės narys (2001). Fondas sudarytojo prašymu įsteigtas, bet dokumentų dar negauta.