Rosemary Giedroyć kalba
Pranešimas pono Michal Giedroyc (Mykolo Giedraičio) pavedimu
Su dideliu malonumu atvykau ir esu čia savo vyro Michal-Mykolo pavedimu. Jis dabar jau nebegali keliauti ir todėl prašo atleidimo, kad negali dalyvauti parodos atidarymo iškilmėse.
Kartu su manimi atvyko pono Mykolo draugas ir bičiulis-istorikas Dr.Zawadzki bei mano žentas Ben Morris . Mes dėkojame už jūsų nuoširdų ir malonų pakvietimą. Mokslų Akademijos biblioteka iš tikrųjų yra tokia puiki ir išskirtinė, kaip mes ir tikėjomės , išklausę pasakojimų.
Mykolas nori išreikšti savo pasididžiavimą ir dėkingumą, kad jo knygos rado savo namus Mokslų Akademijos bibliotekoje. Tegul šios knygos tarnauja Lietuvos , grįžusios į Europos šeimą, labui.
Oksfordo dovana buvo išsamiai apibūdinta bibliotekos darbuotojos Anos Venclovienės , bet aš , savo vyro Mykolo pavedimu, noriu papildyti viena ar dviem pastabomis. Jis atkreipia dėmesį, kad tai darbinė biblioteka , dažnai su komentarais paraštėse. Kolekcijoje, kaip veidrodyje , atspindi jo asmeninis vystymasis, dažnai nukrypstantis į šalia esančius įdomius dalykus. Jo ankstyvieji tyrinėjimai buvo nukreipti į Europos kultūros paveldą. Vėliau jis tyrinėjo ankstyvąjį Lietuvos valstybingumo periodą, glaudžiai susijusį su Giedroyc‘ų (Giedraičių) šeimos pradžia. Laikui bėgant biblioteka įgavo svarumo , pasipildė leidiniais , kuriuos dovanojo bendraminčiai, kolegos ir draugai. Dabar ji saugiai atvežta į Vilnių.
Kartu su bibliotekos augimu didėjo ir Giedroyc archyvas. Direktorius Juozas Marcinkevičius pareiškė norą prijungti visa tai prie Mokslų Akademijos bibliotekos kolekcijų ir šį pasiūlymą Mykolas su malonumu priėmė. Bibliotekininkė Ana Venclovienė praeitą vasarą buvo atvykusi į Oksfordą ir peržiūrėjo visą rinkinį. Mykolas patvirtina, kad šis archyvas bus pateiktas Mokslų Akademijos bibliotekai kaip besąlyginė dovana.
Kalbą baigsiu asmeniniu pastebėjimu. Mokslininkai, kurie yra tarp jūsų, puikiai žino, kokie ypatingai svarbūs ir brangūs yra archyvai ir knygos rašytojams, skaitytojams ir tyrinėtojams. Kaip Mykolo žmona ir bendramintė aš žinau ‚ kaip jis nuoširdžiai mylėjo šią biblioteką ir praleido daug laimingų valandų tarp šių foliantų, kuriuos čia matote. Tai truko daugiau kaip šešiasdešimt metų. Tai yra jo meilės įrodymas savo tėvynei Lietuvai ir jūs čia matote jo biblioteką , įgavusią naujus namus.
Iš anglų kalbos vertė Irena Voitechovičienė