Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuolijos dovanoti leidiniai

Marijonų vienuoliją prieš tris šimtmečius Lenkijoje įsteigė Stanislovas Papčinskis.

Pats pirmasis marijonų vienuolynas Lietuvoje buvo įkurtas 1750 m., o prie jo besikuriantis miestelis gavo Marijampolės vardą. Marijampolės vienuolynas vienintelis išliko nepanaikintas po 1831 ir 1863 m. sukilimų, tačiau jo veikla buvo taip suvaržyta, kad 1904 m. vienuolynas uždarytas, o 1911 m. mirė paskutinis jo vienuolis.

1910 m. palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis vienuoliją atnaujino, jos konstituciją pritaikydamas naujoms gyvenimo bei darbo sąlygoms.

1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, marijonai daugiausia darbavosi tikinčiųjų švietimo, auklėjimo ir katalikiškos spaudos srityje. 1921 m. Marijampolėje įsteigta marijonų gimnazija.

1937 m. marijonų Lietuvos provincija vienijo 165 narius. Marijampolėje, kur nuo 1918 m. veikė vienuolynas, marijonai taip pat buvo įsteigę savo gimnaziją, spaustuvę, vieną didžiausių Lietuvoje bibliotekų, sodininkystės, daržininkystės bei įvairių amatų įmones. Kaune jie aptarnavo Šv. Gertrūdos bažnyčią, laikė pasauliečių bei savo auklėtinių bendrabučius. Marijonai taip pat buvo įsikūrę Ukmergėje, Žemaičių Kalvarijoje ir Panevėžyje, kur 1937 m. buvo atidarytas antras vienuolynas.

Sistemingai naikinti marijonų vienuoliją Lietuvoje imta 1948 metais: buvo uždaryti visi vienuolynai bei jų administruotos neparapijinės bažnyčios, suimta daug kunigų. Mirus Stalinui ir iš kalėjimų bei lagerių grįžus veiklesniems kunigams, marijonai išplėtojo pogrindinę veiklą. Jų pastangomis buvo reguliariai organizuojami slapti, ypač Vilkaviškio vyskupijos, kunigų susitikimai, kuriuose buvo svarstomi aktualūs religinio gyvenimo klausimai. Būtent tuose susitikimuose buvo nutarta leisti “Lietuvos katalikų Bažnyčios Kroniką” o vėliau ir “Aušrą”. Marijonai taip pat daug prisidėjo prie slapto kunigų rengimo, globojo moterų vienuolijas, daug dėmesio skyrė pogrindinei spaudai bei knygų leidybai.

1991 m. Lietuvos vyriausybė suteikė marijonų Lietuvos provincijai juridinio asmens statusą. Marijonai atgavo Marijampolės vienuolyną ir gimnaziją, Kauno vienuolyno pastatus ir Šv. Gertrūdos bažnyčią, konfiskuotą nuosavybę kitose vietovėse.

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuolija padovanojo Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai gausią, šioje parodoje eksponuojamą leidinių kolekciją. Biblioteka gavo 1678 knygas ir 61 pavadinimo periodinių leidinių. Apie 500 dokumentų surinkti aplankuose (viso 23 aplankai) pagal tematiką: calendaria, literatura historica, literatura jubilata, scripta Z. Ivinskis ir t.t.

Didžioji dalis prieškario metų knygų buvo išleistos Lietuvoje, vėlesnių metų knygos -
JAV, Vokietijoje, Italijoje, Anglijoje, Kanadoje. Dauguma knygų su autoriaus dedikacija: J. Griniaus, S Ylos, K. Bradūno, P. Bučio, A. Jakšto, Vaižganto ir kt.

Parodą parengė
Rita Novikovienė, Ana Venclovienė, Irena Voitechovičienė