Biblijos Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje

... Interim hos libros solos Christiano homine dignos. Nocturna versato manu, versato diurna ... (Juk šios knygos vienintelės vertos krikščionio. Tebus vartomos naktį, vartomos dieną) – tokiais žodžiais įžymus XVI a. leidėjas Robertus Stephanus, kitaip – Robert Estienne, baigia didžiulio darbo, lotyniško Senojo ir Naujojo Testamentų 1557 m. leidimo pratarmę. Jokia kita pasaulio knyga neturi tokios ilgos kūrimo ir leidimo istorijos. Nė viena pasaulietinės literatūros knyga nebuvo tiek kartų perrašoma, verčiama, leidžiama, skaitoma, tiriama kaip Biblija. Šiandien galime internete rasti ne vieną Biblijos svetainę, galime pasirinkti, kokia kalba skaityti, viskas lengvai pasiekiama, tereikia tik noro. Tačiau ilgus amžius buvo kitaip.

Šia paroda norime padėti pažvelgti į Biblijos leidimų istoriją, priartinti tuos praeitin nuėjusius laikus. Parodą rengė Retų spaudinių skyrius, bendradarbiaudamas su Rankraščių skyriumi, pateikusiu tris unikalius leidinius, nes iki 1452 m. visos Biblijos buvo rankraštinės, vienuolynuose perrašytos vienuolių. J. Gutenbergui XV a. viduryje išradus spausdinimo stakles, Biblija galėjo būti perrašoma ypatingu užsakymu, ką paliudija eksponuojama vadinamoji Leono Sapiegos Evangelija, rašyta XVI a.

Spausdintų Biblijų parodą pradeda du inkunabulai – Venecijoje 1480 m. lotynų kalba, o Prahoje 1488 m. čekų kalba išleistos Biblijos. Tame pačiame stende galima pažiūrėti į hebrajų kalba leistą Senąjį Testamentą. Hebrajų kalbos daugelis nemokėjo. Įvairiuose žinynuose rastume prieštaringų duomenų apie Šventojo Rašto arba Biblijos leidimą. Vienur sakoma, kad iki XVI a. vidurio Biblija buvo kunigų ir vienuolių knyga, kitur, kad apie 1522 m. Katalikų bažnyčia parėmė 626 leidimų spausdinimą skirtingomis kalbomis. Pažvelgus į parodos eksponatus nesunku pastebėti, kad dauguma jų tikrai nebuvo skirta masiniam skaitytojui, kad tai labai brangūs leidiniai, išleisti su plačiais komentarais. Su Reformacija, su Martino Lutherio vardu susijęs didesnis Biblijos paplitimas, suaktyvėjęs leidimas ne tik graikiškai ar lotyniškai, bet ir kitomis kalbomis. Dėl vietos stokos parodoje matome tik M. Lutherio į vokiečių kalbą verstą Šventąjį Raštą, negalėjome parodyti leidimų kitomis Europos kalbomis.

Lietuviški Šventojo Rašto leidimai atrodo gana kukliai: parodėme tik tai, ką saugome bibliotekos fonduose. Tačiau yra unikali galimybė pamatyti ir kitakalbę Lietuvos Bibliją – garsiąją Brastos Bibliją, išleistą lenkų kalba Mikalojaus Radvilos Juodojo pastangomis 1563 m.

Keletas stendų skirta leidiniams, lydintiems Bibliją, be kurių skaityti Šventąjį Raštą būtų sunkiau. Tai įvairūs Biblijos žodynai, žinynai, rodyklės. Galima pamatyti ir įspūdingų atskirų Senojo Testamento knygų komentarų.

Manome, kad ši Biblijos leidinių paroda bus įdomi ne tik įvairių sričių žinovams, bet ir visiems Knygos mylėtojams.

Parodą parengė Dalia Bikauskienė, Violeta Radvilienė