Bibliotekos geradariai: Ada Romer-Wysocka

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką pasiekė vertingų mikrofilmų siunta. Šiuos mikrofilmus mums padovanojo Bibliotekos geradarė p. Ada Romer-Wysocka (Adelaida Wiktoria Anna Romer Wysocka), gyvenanti Paryžiuje. Mikrofilmuose atsispindi dalis Römerių giminės istorijos.

P. Ada Romer-Wysocka ‒ žinoma Prancūzijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje geradarė ir kultūros rėmėja. Būdama devyniolikos metų, ji dalyvavo 1944 m. rugsėjo mėn. sukilime Varšuvoje. Naciams sukilimą numalšinus, kalėjo nacistiniuose lageriuose. Išlaisvinta amerikiečių, gyveno Briuselyje, vėliau – Ženevoje. 1954 m. išvyko į Paryžių, kur baigė encefalografijos kursus, o vėliau gavo darbą pagal specialybę privačioje klinikoje. 1964 m. ji ištekėjo už architekto Henryko Wysockio, kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio ir antrosios pastarojo žmonos Marijos de Neri proprovaikaičio. Užmezgusi ryšius su Lenkijos nacionaline biblioteka, kur saugoma itin turtinga ir vertinga Römerių giminės archyvo dalis, ji papildė tą kolekciją kai kuriais savo turėtais dokumentais. Savo ruožtu iš Varšuvos ji gavo ten saugomo Römerių archyvo mikrofilmus. Dabar šie mikrofilmai pasiekė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką, kur irgi esama Römerių giminės dokumentų.

Römeriai – gausūs ir garsūs didikai, nuo seno gyvenę Saksonijos teritorijoje. XIII a. viena šios giminės atšakų įsikūrė pietinėse latvių žemėse; ji buvo susijusi su Kuršo kunigaikščiais. Apie 1660 m. Römeriai, praradę žemes Kurše, persikėlė į Lietuvą. Čia susigiminiavo su Sulistrovskių, Korsakų, Kerdiejų, Puzinų, Pacų, Radvilų ir kitomis giminėmis, įsigijo dvarų Trakų, Ukmergės bei Ašmenos pavietuose. Didžiausios įtakos Römeriai pasiekė XIX a., kai išgarsėjo kaip aktyvūs visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo organizatoriai, karšti patriotai. Jie buvo puikūs muzikai, reiškėsi literatūros srityje; nė vienoje kitoje giminėje nebuvo tiek daug dailininkų, kiek Römerių.

Gauti dokumentai apima XVIII–XX amžius. Dauguma mikrofilmų daryta Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje (Varšuvoje). Juose užfiksuoti Römerių šeimos laiškai, dienoraščiai, testamentai, asmeniniai dokumentai, įvairus užrašai, teismų su kitomis didikų šeimomis bylos. Mikrofilmuose galima rasti daug rankraštinės medžiagos apie garsius asmenis – tokius kaip Mykolas Juozapas Römeris (1778–1853), garsus politikas, rašytojas, šubravcų draugijos narys. Jis gimė Vilniuje ir čia praleido didžiąją dalį savo gyvenimo. Kita iškili asmenybė – Edvardas Jonas Römeris (1806–1876) – garsus tapytojas, iliustruotojas, visuomenės veikėjas. Mokėsi privačiai pas dailininkus Mykolą Podolinskį ir Joną Rustemą. Aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Kūrė nedidelio formato akvareles, nemažą jo kūrybos dalį sudaro piešiniai ir pagal juos atliktos litografijos. Bronislovas Römeris (1856–1899) baigė gimnaziją Rygoje, studijavo Agronomijos ir miškininkystės institute Pulavuose (Lenkija) ir Rygos politechnikos instituto Agronomijos fakultete. Daug piešė, kopijavo senuosius giminės portretus. Severinas Römeris (1818–1890) – piešėjas-mėgėjas. Dailės mokėsi privačiai pas tapytoją Joną Zenkevičių. Tušu ir plunksnele sukūrė piešinių, nupiešė detalų Dembinos dvaro parko ir sodo planą. Motiejus Steponas Römeris (1890–1955) – Lenkijos armijos karininkas. Mykolas Pijus Römeris (1880–1945) – teisininkas, mokslininkas, politikas. Dalyvavo Teisininkų, Lietuvių-prancūzų, Draugijos neturtingiems studentams šelpti, Politinių ir socialinių mokslų, Mokslo bei Dailės draugijų veikloje; vadovavo masonų ložei „Lietuva“. 1939 m. Vilniuje įkūrė pažangų Lietuvos Rotary klubą. Skelbė straipsnius žurnaluose „Teisė“, „Kultūra“, „Vairas“, „Židinys“ ir kt., taip pat prancūzų ir lenkų mokslinėje periodikoje. M. Römeris yra Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjas, parašęs daugybę veikalų teisės klausimais. Sofija Dembovskytė-Römerienė (1885–1972) – tapytoja, raižytoja, piešėja. Dailės mokėsi privačiai pas tapytoją Eleną Römerytę ir Vilniaus piešimo mokykloje. Tapė aliejumi, akvarele, piešė pieštuku ir pastele, sukūrė nemažai grafikos darbų.

Kai kurios dovanos esmingai papildė LMAVB turėtus dokumentus. Pavyzdžiui, Vilniuje buvo saugoma dalis minėto Edvardo Jono Römerio dienoraščio (XIX a. tyrėjai pastarąjį ypač vertina kaip be galo reikšmingą tos epochos liudijimą). Likusi dalis, saugoma Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje, buvo neprieinama Vilniuje iki šių metų rugpjūčio. Dabar su ja taip pat bus galima susipažinti iš p. Ados atsiųsto mikrofilmo.

Bibliotekos geradarė p. Ada Romer-Wysocka dar padovanojo mikrofilmų skaitymo aparatą, kuris labai pravers Bibliotekos darbams bei mokslininkų tyrimams.

Kad ši vertinga dovana pasiektų Lietuvą, tarpininkavo Bibliotekos bičiulė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktorė dr. Jolanta Širkaitė, o dovaną į Vilnių pargabenti padėjo LR Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai. Už tai jiems savo ir gausių Bibliotekos skaitytojų vardu reiškiame širdingą padėką.

 

 

 

 

Sigitas Narbutas, Mindaugas Simanavičius. 

Jolantos Širkaitės nuotraukose p. Ada Romer-Wysocka su vyru Henryku Wysockiu savo namuose Paryžiuje. Valentinos Kulikauskienės nuotraukose dalis p. Ados Romer-Wysockos dovanos