Katalogo sutiktuvės
Sausio 27 d. Radvilų rūmuose vyko renginys, skirtas tarptautinės parodos katalogo „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ sutiktuvėms.
Kalba, kurią renginio metu pasakė viena iš katalogo autorių, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė:
Didžiojo mūšio 600 metų minėjimų maratonas vainikuojamas reikšmingo ir sudėtingo leidinio – parodos „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ katalogo sutiktuvėmis. Į „jungtines pajėgas“ rengiant parodą ir katalogą buvo pakviesta ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Iš tiesų, tai buvo savotiškas iššūkis bibliotekai, dar metų pradžioje sumaniusiai taip pat įprasminti šią gražią sukaktį – tik kiek kitaip – parengus senųjų dokumentų karo tema parodą „Arte et Marte“. Paroda bibliotekoje buvo atidaryta liepos 7 ir veikė kelias savaites. Po to, rudenį, tai, kas liko neatgabenta į šiuos rūmus, buvo paskolinta Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai, kur taip pat buvo paminėtas Žalgiris. Pasisekė iš Kultūros ministerijos gauti lėšų ir išleisti gražų, spalvotą ir, manau, turiningą parodos katalogą. Jis kuklus lyginant su šiuo, kurį šiandien sutinkame, tačiau mums labai brangus ir mielas – juk tai vienas iš pirmųjų Vrublevskių bibliotekos leidinių. (Priminsiu, jog LMA biblioteka Vrublevskių vardą susigrąžino 2009 m. pabaigoje).
Vrublevskių bibliotekos indėlis rengiant parodą ir katalogą pastebimas ne tiek (ir ne tik) dėl dokumentinio paveldo reikšmės, kiek dėl jo gausos. Iš Rankraščių skyriaus pateikti 36 archyviniai dokumentai, išsamiai aprašyti Ingridos Pajedaitės. XVI–XXI a. knygų iš Retų spaudinių ir bendrųjų fondų išrinkta 91, dar – 22 ikonografiniai spaudiniai (atvirukai, raižiniai). Vienas Bibliotekos eksponatas – netradicinis, nerašytinis paminklas, o Tomo Oskaro Sosnovskio skulptūra „Jogaila ir Jadvyga“. Šį eksponatą išsamiai anotavo Bibliotekos mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė. Žinoma, dėl tokios didelės pateikiamų dokumentų apimties ir laiko stokos ne visi aprašai – ypač naujųjų knygų – išėjo išsamūs.
Be katalogo, leidinio pradžioje publikuojami straipsniai, visapusiškai atskleidžiantys Žalgirio mūšio atminties įprasminimą ir sklaidą. Tarp jų – ir Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos skyriaus vedėjos Aidos Grybienės atliktas tyrimas, parodantis, kaip 1910 m. periodinėje spaudoje buvo minimas Žalgirio jubiliejus. Jos parengta bibliografijos rodyklė liudija, kad tais metais Lietuvoje Žalgiris buvo minimas plačiai. Beje, kai kurie didesnės apimties straipsniai kitais, jau 1911 m., buvo išleisti atskiromis knygelėmis (pvz., Seinuose – Antano Šmulkščio, o Kaune, S. Banaičio sp., Juozo Gabrio proginės publikacijos).
Sveikindama šio tarptautinio leidinio rengėjus noriu drauge pasidžiaugti kūrybinio bendradarbiavimo rezultatu ir išreikšti viltį, jog kitame Žalgirio jubiliejuje (gal po 50 metų) šis leidinys bus taip pat garbingai prisimintas ir išsamiai anotuotas proginiame tarptautinio lygio projekte.