Bibliografus sutelkusi konferencija
2017 m. spalio 12 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje Vilniuje vyko konferencija „Medicinos bibliografijos raida ir svarba mokslininkui“, skirta gydytojo, bibliografo Vlado Šimkūno (1917–1979) 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Pirmoji, teorinė konferencijos dalis buvo skirta bendriesiems bibliografijos klausimams aptarti, antrojoje buvo plačiau pristatytas V. Šimkūnas kaip gydytojas, tapęs bibliografu bei palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos bibliografijos istorijoje.
Kaip pasidžiaugė kolegos, bibliografijai skirta konferencija surengta po ilgos pertraukos. Paskutinioji vyko dar praėjusiame tūkstantmetyje, pažymint Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Bibliografijos skyriaus 50-metį. Savaime suprantama, per tiek laiko įvyko nemažai pokyčių tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Apie nacionalinės bibliografijos reikšmę kalbėjo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento direktorė dr. Nijolė Bliūdžiuvienė. Pasaulį sparčiai keičiant technologijoms, ne tik spausdinti darbai tampa bibliografijos ištekliais. Pranešėja taip pat supažindino su kitų šalių nacionalinių bibliografijų modeliais, kuriuos šalys renkasi pagal savo galimybes bei išteklius. Pavyzdžiui, Vokietija 2015 m. viešam naudojimui pateikė per 4 mln. bibliografinių ir 11 mln. autoritetinių įrašų, atsisakydama į juos visų teisių. Taip visuomenė iš bibliografinių įrašų galės kurti naujus produktus, ko patys bibliografai nepajėgtų atlikti. Taigi, galima sekti kitų patirtimi, svarstant ir mąstant apie nacionalinės bibliografijos reikšmę Lietuvoje.
Norėdami suprasti vieni kitus, turime sutarti dėl sąvokų. Būtent dr. Violeta Černiauskaitė iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus pristatė bibliografijos terminijos šaltinių apžvalgą. Juk be aiškių ir vienodų sąvokų šiame skaitmeniniame amžiuje net mašinos, t. y. kompiuteriai „negalėtų susikalbėti“. Lietuvoje nuo 1986 m. būtent Nacionalinė biblioteka tapo ta institucija, kuri atlieka terminų viešinimo bei norminimo funkcijas. Buvo pristatyti tiek specialūs spausdinti žodynai, tiek elektroniniai ištekliai bei duomenų bazės, skirti terminijai. Bibliografams buvo pateikta daug vertingos medžiagos apie naujausius bibliografijos terminų šaltinius, kurių didžioji dalis prieinama internetu specialioje LNB skiltyje „Bibliotekininkui“.
Beje, konferencijoje kalbėta ir apie bibliografijos „apologiją“. Tai mokslinės literatūros žanras, kurio tikslas – įtikinamai atskleisti bibliografijos pranašumus, jos socialinę reikšmę. Nors bibliografai atlieka tą svarbų tarpininko vaidmenį tarp autoriaus ir vartotojo, visgi per mažai dėmesio skiria tam, kad jų darbas būtų prieinamas vartotojui.
Pamažu nuo teorijos prieita prie praktikos. Lietuvos medicinos bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja Regina Vaišvilienė supažindino su lietuviškosios medicinos bibliografijos leidiniais, atskleisdama pastarosios bibliotekos indėlį šioje srityje. Būtent bibliografas yra tas tarpininkas tarp autoriaus ir vartotojo. Bibliografo uždavinys – tapti tarpininku tarp visumos idėjų, kurias išreiškia autorius, ir visumos informacijos poreikių, kuriuos pateikia vartotojai, turintys skirtingus reikalavimus bei esantys skirtingo lygio. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos medicinos biblioteka išlieka svarbiausia Lietuvoje medicininės bibliografijos kūrėja.
Galime pasidžiaugti, kad renginyje dalyvavo ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė dr. Birutė Railienė pristatė personalinių bibliografijos rodyklių vaidmenį. Besikeičiant laikmečiui tenka priimti naujus iššūkius, dabar bibliografiniai leidiniai formuojami ALEPH programa, daug įrašų galima rasti nebe leidiniuose, bet virtualioje erdvėje. Šios srities naujovė – užsienyje mokslininkai socialiniuose tinkluose kuria profilius, skirtus mokslinės informacijos tvarkymui, dalijimuisi. Bibliografinės informacijos tvarkymo programomis (pavyzdžiui, ZOTERO) gali naudotis ir bibliografai.
Kitas praktinis pranešimas taip pat buvo apie personalines bibliografijas. Šv. Pranciškaus onkologijos centro darbuotoja Nijolė Raudytė supažindino su personalinių bibliografinių leidinių struktūra, socialine paskirtimi ir funkcijomis. Būtent didėjanti bibliografinių leidinių produkcija liudija jų populiarumą, poreikį ir pripažinimą visuomenėje.
Antrojoje konferencijos dalyje buvome supažindinti su neeiline Lietuvos asmenybe – gydytoju ir bibliografu Vladu Šimkūnu bei kitais medikais, dirbusiais lietuviškos medicinos bibliografijos srityje. Su medikais-bibliografais bei jų darbais supažindino Lietuvos medicinos bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Janina Valančiūtė, V. Šimkūno gyvenimo ir veiklos kelią apžvelgė Lietuvos medicinos bibliotekos direktorė Salvinija Kocienė. Neturėdamas kitos galimybės, po Sibiro grįžęs į Lietuvą, V. Šimkūnas įsidarbino Medicinos bibliotekoje, kur atsiskleidė kaip puikus bibliografas. Įamžindama jo atminimą, Lietuvos medicinos biblioteka išleido ir pristatė naują V. Šimkūno biobibliografiją, kurios kol kas prieinama tik elektroninė versija.
Galima tik pasidžiaugti, kad V. Šimkūno gimimo šimtosios metinės tapo puikia proga ne tik prisiminti šią neeilinę asmenybę, bet ir dar kartą susiburti bibliografams, ieškantiems vietos šiandieniniame technikos ir elektronikos amžiuje.
Parengė LMA Vrublevskių bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus darbuotoja Eglė Paškevičiūtė Kundrotienė