Konferencija „Scientia et historia – 2017“
2017 m. kovo 30–31 d. Vilniuje, Lietuvos kultūros tyrimų institute (LKTI), jau dvidešimt penktą kartą vyko Lietuvos mokslo istorijai ir filosofijai skirta konferencija „Scientia et historia“. Konferenciją rengia Baltijos valstybių mokslo istorijos ir filosofijos asociacija, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Lietuvos mokslų akademijos mokslininkų rūmai.
Kaip ir kasmet, konferencija sulaukė svečių. Šiemet visus nudžiugino senovinės technikos muziejaus Smalininkuose įkūrėjas Justinas Stonys, pristatęs muziejų bei jam skirtą savo leidinį „Materialinės kultūros paveldas ir jo ištakos“ (Kaunas, 2016). Kitas svečias – Lenkijos mokslų akademijos narys, Liublino Marijos Sklodovskos Kiuri universiteto habilituotas daktaras Pavelas Bytnevskis (Paweł Bytniewski), išleidęs ir pristatęs veikalą „Dyskursy wiedzy. Michela Foucaulta archeologie nauk humanistycznych“ (Lublin, 2013). Šio filosofijos istoriko pagrindinė tyrimų tema – mokslo ir meno sąlyčio klausimai. Svečias Filosofinių bei sociologinių tyrimų sekcijoje perskaitė pranešimą „'Regimes of Truth' and 'Regimes of Fistion'. Foucault on relation between art and science“.
Kai kurie pranešimai buvo susiję su LMA Vrublevskių biblioteka. Prof. Juozas Banionis, tęsdamas matematikos ir tiksliųjų mokslų istorijos tyrimus, pristatė išskirtinę Lietuvos mokslo, politikos, visuomenės asmenybę, statistikos mokslų pradininką Lietuvoje akademiką Albiną Rimką bei svarbiausius jo darbus. Dėl ilgametės mokslinės veiklos A. Rimka buvo įtrauktas į steigiamos Lietuvos mokslų akademijos organizacinį komitetą, tapo vienu pirmųjų akademikų. Pranešimą J. Banionis pristatė kaip vieną iš „pamirštų paminėjimų“ – 2016 m. A. Rimkai sukako 130 metų, tačiau beveik nebuvo tam skirtų renginių. Akademikui skirtą parodą 2016 m. pavasarį buvo surengusi LMA Vrublevskių biblioteka. Derėtų prisiminti ekonomikos mokslų profesionalo mintį, aktualią ir šiandien: „Ne vien materialiniai ir ekonominiai dalykai yra žmonių gyvenimo tvarkytojai“ (A. Rimka). Šiuo pranešimu J. Banionis atskleidė, kad sovietmečiu slopintas statistikos mokslas Lietuvoje buvo plėtojamas dar tarpukariu.
Sovietmečio paradoksus pranešime intriguojančiu pavadinimu „Kai mokslas buvo matuojamas zuikio uodegos ilgiu“ pristatė Laima Petrauskienė. Ji atskleidė, kaip vienas žmogus galėjo nulemti visos mokslo institucijos su daugybe patyrusių mokslininkų likimus. Buvo parodyta, kaip Lietuvos mokslų akademijos organizuota gamtos mokslams skirta konferencija, kurioje dalyvavo 79 pranešėjai, ir ne visi norintys galėjo patekti, sulaukė „išskirtinio“ dėmesio. Kažkoks A. Andrejevas 1962 m. žurnale „Kaimo gyvenimas“ („Selskaja žiznj“) išspausdino straipsnį, kuriuo sumenkino visą konferenciją – pasiūlė tirti ne zuikius ar kitus smulkius gyvūnus, o rūpintis naudingesniais, pavyzdžiui, karvėmis. Po šio straipsnio Lietuvos zoologijos institutas buvo pertvarkytas, jame buvo dirbami tie darbai, „kokių reikia“. Tyrėja padarė išvadą, kad jokiais laikais nesąžingieji neturėjo tiek priemonių, kaip sovietmečiu.
Akademikas Algimantas Grigelis nukėlė į tolimus Ignoto Domeikos (1802–1889) jaunystės laikus. Pristatė šią neeilinę ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinio mokslo asmenybę, kurios 200 metų gimimo sukaktį parėmė UNESCO, paskelbdama 2002–2003 m. I. Domeikos metais Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje. A. Grigelis pasidalino įdomiais I. Domeikos gyvenimo faktais iš rengiamos knygos. Tik atsitiktinumų dėka jis pasiekė mokslo laimėjimų – tėvų netektis, tremties bausmė už dalyvavimą filaretų gretose, įsijungimas į 1831 m. sukilimą – šios aplinkybės lėmė, kad senojo VU absolvento mokslinė veikla susijusi ne tiek su Lietuva, kiek su tolimąja Čile. Viena iš I. Domeikos gyvenimo sentencijų, į kurią verta įsiklausyti: „Tautos, kaip ir individai, turi sąžinę“. Tik pačiame gyvenimo saulėlydyje jis grįžo į gimtinę. Šiandien jo atminimu rūpinasi Lietuvos Ignoto Domeikos draugija.
Profesorius Libertas Klimka perkėlė dar toliau – pristatė I. Domeikos mokytoją matematikos profesorių Zacharijų Nemčevskį (1766–1820). Tai nepelnytai užmiršta unikali asmenybė – žemaitis nuo Vainuto, patriotas, istorikas, lietuvių kalbos žinovas, matematikas. Ypač domėjosi nauja mokslo šaka – inžinerija. Stažuodamasis Paryžiuje Z. Nemčevskis padėjo K. Maltei-Brunui rašyti „Senosios ir šiuolaikinės Lenkijos aprašymo“ (pranc. k., 1807) skyrių apie Lietuvą, kuriame pabrėžė lietuvių kalbos archaiškumą, atskleidė istorijos bruožus. Yra žinoma, kad Napoleonas, ruošdamasis žygiui į Rusiją, skaitė šį leidinį ir iš jo daug sužinojo apie Vilnių. Leidinys vėliau pakartotas anglų kalba. Tai buvo bene pirmasis Lietuvos pristatymas Europai, jį galima patyrinėti ir LMA Vrublevskių bibliotekoje (šifras 42872). Deja, ankstyva mirtis nutraukė plačius Z. Nemčevskio darbus, kuriuos vėliau garbingai tęsė jo mokiniai.
LMA Vrublevskių bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė dr. Birutė Railienė taip pat nukėlė į senojo VU laikus, pristatydama pirmąjį Vilniuje leistą satyrinį laikraštį „Wiadomości Brukowe“ (1816–1822). Pasirodo, net pats caras Aleksandras I prašė savo generolų informuoti, kas rašoma „Grindinio žiniose“. Iš viso jo išėjo 287 numeriai. Su leidiniu ir šiandien galima susipažinti Lietuvos bibliotekose.
Aktyvi mokslo istorikų bendruomenės narė Henryka Ilgievič supažindino su LMA Vrublevskių bibliotekai gana svarbiu asmeniu – Tado Vrublevskio įsūniu Stanislovu Sadkovskiu. Pranešėja siekė paneigti mitą, kad S. Sadkovkis buvęs T. Vrublevskio ginto leitenanto P. Šmito sūnus Eugenijus. Ji atskleidė vietinę S. Sadkovskio kilmę, pasidalino jo dukros Danutos prisiminimais apie „senelį“ T. Vrublevskį. Pasak H. Ilgievič, tiesa, kad T. Vrublevskis turėjo įsūnį, o P. Šmitas – sūnų, bet tai ne tas pats asmuo.
Antrojoje Istorijos tyrimų sekcijos dalyje persikelta į artimesnius laikus. LMA Vrublevskių bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus darbuotoja Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė pratęsė Lietuvių mokslo draugijos tyrimus ir pristatė Jurgį Šlapelį bei jo darbus („Tarp mokslo ir lietuvybės – Jurgio Šlapelio indėlis į Lietuvių mokslo draugiją“). Pranešimas skirtas LMD 110-osioms įkūrimo metinėms.
Greta vyko Medicinos istorijos sekcijos darbas. Ši sekcija konferencijoje organizuojama jau antrą kartą. Šiais metais klausėme trijų pranešimų. Alina Šveistytė, Violeta Apšegaitė ir Algimantas Jakimavičius pranešime „Zoologė Aldona Vaškevičiūtė ir dr. Jonas Basanavičius“ pristatė Lietuvoje mažai žinomą tyrėją A. Vaškevičiūtę (1893–1981), kuri gimė Charkove, baigusi studijas ir padirbusi Tomske atvyko į Lietuvą ir dirbo Kaune bei Vilniuje. Pranešėjai ne tik pristatė pagrindinę A. Vaškevičiūtės tyrimo sritį – mirmekologiją (skruzdžių tyrimai), bet taip pat papasakojo apie to meto mokslinio darbo peripetijas, apie kurias mokslo istorijoje dar labai mažai skelbta tyrimų. Pranešimo akcentas – A. Vaškevičiūtės nuoširdi pagarba dr. Jonui Basanavičiui, kurio vardą mokslininkė nutarė įamžinti naujai atrastos skruzdės pavadinimu: Formica cinerea Mayr var. Basanavičii nov. Var.
Vilmos Gudienės pranešimas nukėlė į XIX a. – pranešime „Prof. Andriaus Sniadeckio 1801–1802 m. išrašytų vaistų sudėties analizė“ išgirdome, kad chemijos profesorius Andrius Sniadeckis, kuris taip pat buvo Vilniuje labai populiarus gydytojas, puikiai panaudojo chemijos žinias farmakologijoje. Pranešėja rodė Vilniaus gydytojų skirtų vaistų autografus, analizavo ir lygino to meto dažniausiai skirtus vaistinius preparatus. Diskusijoje išgirdome medicinos istorikų gydytojų komentarus, lyginančius ano meto ir šių dienų farmakologiją.
Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė, Arleta Bublevič ir Gytė Pakulaitė pranešime „Andrius Sniadeckis (1768–1838) ir frenologijos populiarinimas Vilniuje (XIX a. pradžia)“ pristatė prof. Andriaus Sniadeckio požiūrį į savo metu daug diskusijų sukėlusią Franko Jozefo Galo (Gall, 1758–1828) frenologijos teoriją apie smegenų žievės plotus, lemiančius vienus ar kitus žmogaus polinkius.
Sekcijos darbą užbaigė Ramūnas Kondratas, kvietęs teikti siūlymus naujam medicinos istorijos almanacho tomui, taip pat buvo svarstoma, kaip derėtų paminėti artėjančias 250-ąsias prof. Andriaus Sniadeckio (1768–1838) gimimo metines.
Iš viso per dvi dienas trijose konferencijos sekcijose išklausyta trisdešimt pranešimų.
Kaip ir kasmet, visus džiugino LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojos Birutės Valeckienės surengta paroda „LMA Vrublevskių bibliotekos fondo naujienos mokslo istorijos tematika“ LKTI bibliotekoje, kur eksponuota daugiau kaip 60 leidinių.
Ši kasmetinė konferencija prisideda prie svarbaus darbo – populiarinti mokslo istoriją, ją tirti ir puoselėti, pristatyti „užmirštas“ mokslo istorijos asmenybes.
Birutė Railienė, Eglė Paškevičiūtė–Kundrotienė