Konferencija „Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Šlapeliai“
2016 m. gruodžio 8–9 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyko prasmingas renginys: 9-oji mokslinė konferencija „Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Šlapeliai“, skirta Marijai ir Jurgiui Šlapeliams. Konferenciją organizavo Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvių kalbos instituto darbuotojai. Dėl dalyvių gausos konferencijai skirtos dvi dienos, numatyti 25 pranešimai. Organizatoriai pasidžiaugė, kad ši konferencija jubiliejinė – pirmoji įvyko prieš 20 metų. Jubiliejine galima vadinti ir dėl kitų progų. 2016-ieji ypatingi metai Šlapeliams: Jurgio Šlapelio 140-osios gimimo metinės, Laimutės Šlapelytės-Graužinienės 110-osios gimimo metinės, pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ 110-osios metinės (M. Šlapelienė atliko Birutės vaidmenį), Marijos Piaseckaitės-Šlapelienės knygyno 90-metis. Visos šios gražios sukaktys „sugulė“ į konferenciją. Konferenciją aplankė J. Šlapelio giminaitis Albinas Gudonis. Pasidalino vaikystė prisiminimais apie „dėdienę Mariją“, priminė kai kurių įdomių faktų iš jos gyvenimo. Jis – jaunesnysis Aldonos Gudonytės brolis. Būtent jos pastangomis ir rūpesčiu, padedant Gražutei Šlapelytei, buvo įkurtas Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejus. Vaikaitė, gyvenanti už Atlanto, nors ir buvo kviesta, dėl amžiaus tolimai kelionei nesiryžo, bet perdavė visokeriopus linkėjimus konferencijos dalyviams.
Tarp konferencijos svečių buvo Gražina Drėmaitė – jos tėvas Vladas Drėma mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kurioje lietuvių ir lotynų kalbas, istoriją dėstė medikas Jurgis Šlapelis.
Intensyvi ir įvairialypė M. ir J. Šlapelių kultūrinė veikla konferencijoje pristatyta ir aptarta kalbiniu, literatūriniu, knyginiu, istoriniu ir, be abejo, meniniu aspektais. Istorikė Vida Girininkienė, remdamasi naujausiais savo tyrimais Rygos, Peterburgo ir Maskvos archyvuose, pristatė Jurgio Šlapelio jaunystę – politinę veiklą, medicinos studijas ir polinkį į filologiją. Šiaulių universiteto dr. Giedrė Čepaitienė apibūdino J. Šlapelį kaip Jurgio Jablonskio mokinį. Netekusiam tėvų J. Šlapeliui J. Jablonskis buvo daugiau nei mokytojas – priėmė į savo šeimą, leido į mokslus. Keliuose pranešimuose (V. Meiliūnaitės, J. Švambarytės-Valuižienės. L. Lapinskienės) buvo aptarta filologinė J. Šlapelio veikla. Nors pagal profesiją jis buvo medikas, bet labiau žinomas kaip kalbininkas.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus vyresnioji bibliografė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė šioje konferencijoje turėjo galimybę pristatyti Šlapelių veiklą Lietuvių mokslo draugijoje. Šlapeliai buvo aktyvūs visuomenininkai. Jurgis Šlapelis daug nuveikė vienoje pirmųjų lietuvius sutelkusių organizacijų – Lietuvių mokslo draugijoje – ne kartą buvo vicepirmininku, valdybos nariu, dalyvavo keliose komisijose ir sekcijose: Redakcinėje, Kalbininkų, Dainų rinkimo, Vadovėlių leidybos, Žemėlapio rengimo, Žodyno sudarymo ir kitose. Marijos Šlapelienės indėlis neišmatuojamas leidžiant ir platinant LMD leidinius, ypač vadovėlius ir „Lietuvių tautą“. LMAVB Rankraščių skyriuje yra daug šią veiklą atspindinčių dokumentų.
Konferencijoje pristatyta meninė Šlapelių veikla. Juk Marija Šlapelienė buvo pirmosios lietuviškos operos Birutės vaidmens atlikėja. Jų namuose lankėsi to meto muzikai, dailininkai, literatai. Kaip ištyrė ir nustatė dailės istorikė dr. Algė Andriulytė, nors Šlapeliai sąmoningai nekolekcionavo dailės kūrinių, šiandien muziejuje saugomi dailės kūriniai įdomūs ir vertingi, kurių nežinojo netgi dailėtyrininkai.
Įvairialypę Šlapelių veiklą konferencijoje atskleidė įvairių sričių tyrėjai. Plačiau galima rasti konferencijos programoje >>>. Reikia tikėtis, kad ateityje bus dar išsamiau aptartos ir prisimintos šios taurios Lietuvos kultūros istorijos asmenybės.
Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė