Profesinė kelionė
2016 m. spalio 17–23 dienomis Lietuvos akademinių leidyklų asociacija (LALA) organizavo pažintinę-profesinę knygos darbuotojų kelionę po Vakarų Europą – pradedant tarptautine Frankfurto prie Maino knygų muge, baigiant garsiausiais knygų ir poligrafijos muziejais Ofenbache, Maince ir Antverpene. 2005 m. įsteigta asociacija vienija 23 Lietuvos akademines leidyklas. Šiai asociacijai priklauso ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, į kelionę išleidusi tris savo darbuotojas: Aną Venclovienę ir Ritą Novikovienę iš Komplektavimo skyriaus ir Retų spaudinių skyriaus vedėją, bibliotekos periodinio leidinio atsakomąją redaktorę Daivą Narbutienę.
Savaitę autobusu trukusi kelionė per Lenkiją, Vokietiją, Liuksemburgą, Belgiją suteikė galimybę pamatyti ne tik puikius kraštus, bet ir pažinti tiek senuosius, tiek šiuolaikinius pasaulio knygos kultūros artefaktus. Pirmas iš aplankytų objektų – Klingsporo muziejus Ofenbache (netoli Frankfurto prie Maino). Ši vokiečių šriftų kūrėjo, spaustuvininko ir bibliofilo Karlo Klingsporo (1868–1950) privačios kolekcijos pagrindu 1953 m. įkurta institucija kaupia ir pristato modernųjį (nuo 1900 m.) knygos meną. Mūsų apsilankymo muziejuje metu buvo eksponuojami 1910–1932 m. rusų avangardinio knygos meno leidiniai, taip pat rusų išeivijos poligrafijos šedevrai (parodos katalogą galima pamatyti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje).
Didžiulį įspūdį paliko tarptautinės Frankfurto prie Maino knygų mugės didingumas ir įvairovė. Čionai LALA delegacija atvyko spalio 19 d., kuomet Lietuvos leidėjų asociacijos parengtame stende buvo iškilmingai pristatyta 2017 m. projekto „Lietuva – garbės viešnia Leipcigo knygų mugėje“ kultūrinė programa. Džiugu pastebėti, kad tarp Lietuvos stende eksponuotų knygų buvo ir naujausi LMA Vrublevskių bibliotekos leidiniai. Mugės metu buvo galima pasigėrėti įvairių pasaulio šalių naujausia leidybos produkcija, taip pat sužinoti, kokie antikvariniai leidiniai šiuo metu yra aktualūs ir kokia jų pasiūla. Svarbiausias mūsų bibliotekos atstovų tikslas buvo bendravimas su įvairių šalių leidėjais, kurių mokslinės knygos reikalingos Lietuvos skaitytojams. Tad pavyko palankiomis sąlygomis susitarti dėl kai kurių naujų leidinių įsigijimo. Apie juos bibliotekos lankytojai bus informuoti internetinėje svetainėje, rubrikoje „Naujos knygos“.
 |
 |
Mainco miesto centre, priešais Katedrą, veikia Gutenbergo muziejus – vienas iš seniausių (taip teigiama informaciniame muziejaus leidinyje) spaudos muziejų pasaulyje. Jis buvo įkurtas 1900 m., kuomet pasaulis šventė spaudos išradėjo Johano Gutenbergo 500-ąsias gimimo metines. Šiuo metu muziejaus kompleksą sudaro keli pastatai. Gražiausiame ir seniausiame (1664 m.) miesto pastate, vadinamame „Romėnų imperatoriumi“, dabar įsikūrusi administracija, rekonstruotas Gutenbergo spaustuvės cechas, biblioteka ir Gutenbergo fondo buveinė. 1962 m. šalia pastatytas naujas, modernus namas, kuriame dabar veikia įspūdinga pasaulio raštijos bei spaudos raidos ekspozicija. Pastarosios perlas – du 1452–1455 m. išspausdintos ankstyviausios knygos – Gutenbergo, kitaip dar vadinamos 42-jų eilučių, Biblijos – egzemplioriai.
Apsilankymas Gutenbergo muziejuje knygos darbuotojui reiškia labai daug – juk kaip tik čia, Maince, atsirado pirmosios spausdintos knygos – inkunabulai. Tačiau pats muziejus įkurtas patalpose, atsiradusiose gerokai vėliau nei gyveno spaudos išradėjas. Kitaip yra Antverpene. Galimybė pamatyti čia veikiantį Planteno-Moretų muziejų ne vienam šios profesinės kelionės dalyviui tapo ypatingu įvykiu. Juolab kad Lietuvos bibliotekose yra išlikę daug šios kelis šimtmečius veikusios spaudos įmonės leidinių, o visai neseniai (2015) išleistas katalogas „Vilniaus universiteto bibliotekos plantenai“ su puikiu sudarytojo Vido Račiaus įvadiniu straipsniu neakivaizdžiai iš anksto supažindino mus su tuo, ką pamatysim. Iš Prancūzijos į Antverpeną 1549 m. atvykęs puikiai knygrišystės ir spaustuvininko amatą išmanęs Kristupas Plantenas (Christoph Plantin, 1520–1589) šiame flamandų mieste 1555 m. įsteigė spaustuvę, kuri veikiai išgarsėjo kaip Officina Plantiniana. Čia įvairiomis kalbomis ir įvairia tematika įkūrėjo ir jo palikuonių iki 1871 m. buvo spausdinamos puikios kokybės knygos, šiandien žinomos bendriniu „plantenų“ vardu. 1876 m. „Auksinio skriestuvo“ namu vadintas pastatas perduotas Antverpeno miestui, o 1877 m. jame duris atvėrė Planteno-Moretų spaudos muziejus, kurio fasadą puošia vienas iš plantenų signetų su devizu Labore et constantia (Darbu ir atkaklumu). Šiame seniausiame pasaulio spaudos muziejuje autentika dera su šiuolaikinėmis technologijomis, šalia originalių prietaisų demonstruojančių knygos gamybos procesus. Čia gali gėrėtis įspūdingais poligrafijos šedevrais, eksponuojamais vitrinose ir bibliotekos lentynose, apsilankyti autentiškame knygyne su prekystaliais, apžiūrėti stakles, spaudmenis ir daugybę kitų objektų – knygrišybos įrankių, medžiagų, skirtų spaudiniams pagaminti, ir t. t. Muziejus yra gausiai lankomas, ir, jei neturi galimybės užsisakyti gido, čia dirbantys darbuotojai maloniai priima ir nukreipia daugybėje patalpų išsidėsčiusių ekspozicijų link.
 |
 |
Paskutinysis aplankytas knygos kultūros paminklas – Planteno-Moretų muziejus Antverpene – simboliškai vainikuoja profesinę kelionę, kurios pagrindinis tikslas buvo Frankfurto prie Maino knygų mugė. O joje reguliariai lankydavosi ir K. Plantenas. Tad šimtmečius besitęsianti knygos kultūros tradicija šios neilgos kelionės metu palietė mus, gavusius ypatingą progą pamatyti ir pajusti spausdintos knygos grožį ir prasmę. Vrublevskių bibliotekos atstovių, dalyvavusių išvykoje, vardu dėkoju kelionės organizatoriams ir rėmėjams – Lietuvos akademinių leidyklų asociacijai ir jos prezidentui Gyčiui Vaškeliui bei Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos bendruomenei.
Daiva Narbutienė