Konferencija „Scientia et historia – 2016“
2016 m. kovo 31 – balandžio 1 d. Vilniuje Lietuvos kultūros tyrimų institute (LKTI) jau dvidešimt ketvirtą kartą vyko Lietuvos mokslo istorijai ir filosofijai skirta konferencija „Scientia et historia“. Konferenciją rengė Baltijos valstybių mokslo istorijos ir filosofijos asociacija, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Lietuvos mokslų akademijos mokslininkų rūmai.
Renginio pradžioje paminėtas ypatingas jubiliejus – ilgamečiam Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos pirmininkui prof. Juozui Algimantui Krikštopaičiui sukako 85-eri metai. Gausiai susirinkę konferencijos svečiai ir dalyviai sveikino jubiliatą: LKTI direktorė dr. Jolanta Širkaitė, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos tarybos nariai: prof. Libertas Klimka, dr. Romualdas Juzefovičius, dr. Birutė Railienė, bendrijos nariai: dr. Naglis Kardelis, Laima Zenkutė, kiti mokslo istorikai. Perduoti aktyvaus Baltijos valstybių mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos bei Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos nario prof. Romualdo Šviedrio sveikinimai iš Niujorko. Buvo pasidžiaugta jau parengta ir greit pasirodysiančia jubiliato prof. J. A. Krikštopaičio darbų bibliografinės rodyklės tąsa.
Dėl didelio dalyvių skaičiaus šiemet konferencijos darbas suplanuotas sekcijomis. Pirmąją dieną buvo pristatyti istoriniai tyrinėjimai, dar išskirti į Lietuvos mokslo kūrėjų ir Medicinos istorijos sekcijas. Kita diena skirta filosofinio bei sociologinio pobūdžio tyrinėjimams.
Konferencija buvo skirta Lietuvos mokslo istorijos puoselėtojo, mokslo istorikų vienytojo, Gamtos mokslų ir technikos komisijos prie Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo pirmininko, akademiko Pauliaus Slavėno (1901–1991) jubiliejui paminėti. Mokslo istorikų konferenciją pradėjo jo mokinys ir darbų tęsėjas prof. J. A. Krikštopaitis pranešimu „Paulius Slavėnas – iškilus mokslininkas, nulėmęs istorinio mąstymo sėkmę Lietuvos gamtos moksluose“. Paulius Slavėnas buvo įvardintas kaip mokslo istorikų patriarchas, kuris sutelkė asmenybes, išauginusias šiandieninę Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendriją. Kartu prof. J. A. Krikštopaitis pažadėjo, kad Gamtos mokslų ir technikos komisijos prie Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo archyvas, kauptas nuo 1979 m. iki šių dienų, bus perduotas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai.
Pratęsdama istorinius tyrinėjimus Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos tarybos narė bei Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė dr. Birutė Railienė pristatė pranešimą „Akademikas Paulius Slavėnas (1901–1991) – Gamtos mokslų ir technikos istorijos komisijos prie Lietuvos MA prezidiumo pirmininkas: trumpa archyvo apžvalga“. Ji apžvelgė Lietuvos centrinio valstybės archyvo FR 1030 fonde saugomą medžiagą. Taip pat priminė, kad LMA Vrublevskių biblioteka nuo seno dalyvavo Gamtos mokslų ir technikos istorijos komisijos prie Lietuvos MA prezidiumo veikloje: iš pradžių įsijungė direktoriaus pavaduotojas Tadas Adomonis, po to Rankraščių skyriaus vedėjas Vladas Abramavičius, bibliografas Alfonsas Bielinis. LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas asmeninis akademiko Pauliaus Slavėno archyvas (F 140).
LMA Vrublevskių biblioteka yra glaudžiai susijusi su Lietuvos mokslo istorija nuo pat pirmųjų žingsnių šia linkme.
Lietuvos mokslo kūrėjų sekcijoje taip pat buvo bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus darbuotojos Eglės Paškevičiūtės-Kundrotienės pranešimas „Stasio Naginsko (1891–1955) nuopelnai Lietuvių mokslo draugijai: minint 125-ąsias gimimo metines“. Remiantis negausiais išlikusiais archyviniais (LMA Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto) duomenimis pristatyti lietuvių kalbos puoselėtojo, spaudos darbuotojo, redaktoriaus, korektoriaus, vertėjo, poeto ir pedagogo nuopelnai Lietuvių mokslo draugijos vadovėlių leidybos srityje, darbas draugijos komitete, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir kitur.
Kitą pranešimą dr. B. Railienė pristatė Medicinos istorijos sekcijoje „Imunologijos istorijos šaltinai: pasitinkant monografiją Imunologijos raida Lietuvoje“. Leidinyje bus pateikta imunologijos raida Lietuvoje, reikšmingiausi srities darbai, apgintos disertacijos, sukurti patentai. Straipsniuose apžvelgta imunologijos tyrimus atliekančių įstaigų veikla, naujausi pasiekimai, bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis Lietuvoje ir užsienyje. Bus išsamiai atspindėta Lietuvos imunologų draugijos, įsteigtos 1991 m., istorija. Monografijos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos mokslo taryba (Nr. LEI-15158), UAB „Interlux“ ir Lietuvos imunologų draugija.
Konferencijos metu veikė Birutės Valeckienės parengta paroda, kuri supažindino su naujausiais mokslo istorijos ir mokslo filosofijos leidiniais, gautais LMA Vrublevskių bibliotekoje.
Konferencijos programa: http://www.moksloistorija.lt/scientia-et-historia-2016
 |
 |
Informaciją parengė Birutė Railienė ir Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė
nuotraukos Valentinos Kulikauskienės >>>