Keturi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos restauratorių veiklos dešimtmečiai
2016 m. vasario 16 d. minime Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus 40-ies metų veiklos sukaktį. Šia proga Vieno eksponato parodoje visus metus Bibliotekos vestibiulyje bus eksponuojami 1976–2015 m. Bibliotekos restauratorių konservuoti ir restauruoti dokumentai. Šalia pateiktose nuotraukose atsispindės dokumentų būklė prieš darbą, taip pat bus trumpai pristatomi atlikti konservavimo ir restauravimo procesai. Kas mėnesį keičiant ekspoziciją, numatoma pateikti 10 restauruotų objektų. Ši medžiaga bus skelbiama ir Bibliotekos tinklalapyje.
***
LMA Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriui – jau 40 metų. Jo veikla prasidėjo 1976 m. vasario 16 dieną, kai po stažuotės Vilniaus universiteto bibliotekos Restauravimo skyriuje Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto absolventė Leokadija Kairelienė buvo paskirta vadovauti ką tik įkurtam Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Restauravimo sektoriui Reprografijos skyriuje. Iki šios datos nesudėtingus restauravimo darbus atliko Reprografijos skyriuje knygrišėmis dirbusios Veronika Greičiutė ir Olga Rutenberg. Įkurtame Restauravimo sektoriuje jau dirbo keturios restauratorės: Leokadija Kairelienė, Veronika Greičiutė, Marytė Kmieliauskienė ir O. Rutenberg. Tai buvo antros po Vilniaus universiteto bibliotekos restauratorių dirbtuvės Lietuvoje, kur buvo restauruojamos knygos ir kiti bibliotekose saugomi dokumentai. 1980 m. į restauratorių gretas įsiliejo filologė Rima Maigienė, 1981 m. – ilgametė Vilniaus universiteto Restauravimo skyriaus vadovė biologė Antanina Juraitė, o 1984 m. – inžinierė Dalė Daukšienė.
Dokumentų restauratorių mokyklos Lietuvoje nebuvo, todėl šios profesijos buvo mokomasi stažuotėse iš kolegų Estijos, Rusijos, Lenkijos, Slovėnijos, Didžiosios Britanijos ir, žinoma, Lietuvos kultūros paveldo institucijų restauravimo dirbtuvėse.
1987 m. Restauravimo sektorius tapo savarankišku Higienos ir restauravimo skyriumi. Vėliau skyriuje ėmė dirbti Ula Vaičiūnaitė, Edita Keršulytė ir Jurgita Gleiznytė. Jos skirtingu laiku studijavo Lietuvos dailės akademijoje ir studijuodamos ar baigusios studijas dirbo restauratorėmis. E. Keršulytė, papildomai baigusi Kultūros vertybių konservavimo programą Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, Bibliotekoje restauratore dirba iki šiol. 1991 m. L. Kairelienei pradėjus eiti Bibliotekos mokslinės sekretorės pareigas, skyriaus vadove paskirta D. Daukšienė. Skyriaus restauratorių gretas papildė Vilniaus universiteto bibliotekoje restauratorėmis dirbusios Gražina Smaliukienė (1991) ir Laimutė Burneikienė (1996), chemikės Birutė Giedraitienė (1992). ir dr. Bernadeta Sabaliauskaitė (1996). Dirbdama bibliotekoje G. Smaliukienė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete įgijo Paveldo informacijos ir komunikacijos magistrės laipsnį. Tatjana Belokurskaja skyriuje pradėjo dirbti 1999 m., baigusi Vilniaus aukštesniąją technologijos mokyklą ir įgijusi dokumentų restauratorės specialybę. Skyrius, anksčiau vadinęsis Higienos ir restauravimo, nuo 2007 m. tapo Dokumentų konservavimo ir restauravimo (DKR) skyriumi. 2011 m. į DKR skyrių įsijungė penkių knygrišių-restauratorių grupė, dirbusi dabartiniame Skaitmeninimo skyriuje: Liliana Balanienė, Dalė Kleinova, Ramunė Kleinovaitė-Gubanova, Judita Marcinkevičienė ir Eduardas Navickas. Studijuodama Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, 2011 m. skyriuje pradėjo dirbti magistrantė Aušra Bacevičiūtė ir, baigusi studijas, liko dirbti skyriuje. Tais pačiais metais DKR skyriui vadovauti paskirta aukščiausios kategorijos dokumentų restauratorė B. Giedraitienė.
Šiuo metu skyriuje dirba trylika darbuotojų: aštuonios restauratorės ir penki knygrišiai-restauratoriai. Skyriaus darbuotojai konservuoja ir restauruoja bei tiria Bibliotekoje saugomus vertingus dokumentus, tyrimų pagrindu ruošia publikacijas, rengia pranešimus konferencijose bei seminaruose; inicijuoja ir vykdo kultūros paveldo dokumentų tyrinėjimo bei konservavimo ir restauravimo projektus; įriša ar perriša leidinių komplektus, tvarko pažeistus dokumentus ir paruošia juos saugojimui. Stažuotes skyriuje yra atlikę restauratoriai iš Estijos, Ukrainos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos ir Lietuvos kultūros paveldo institucijų. Per skyriaus veiklos keturiasdešimtmetį konservuota ir restauruota beveik 3400 įvairios apimties vertingų, aktualių ir svarbių Lietuvos valstybės kultūros paveldo dokumentų.
***
Baigiantis jubiliejiniams 2016 metams, kolegas restauratorius pakviesime į seminarą prie apskrito stalo, kuriame pasidalinsime mintimis apie per metus Vieno eksponato parodoje pateiktą medžiagą, apžvelgsime dokumentų konservavimo ir restauravimo metodikų kaitą, šiuolaikinių konservavimo ir restauravimo priemonių ir tyrimų taikymo galimybes. Seminare taip pat pristatysime 2016 m. skyriuje vykdytus projektus.
Parengė Birutė Giedraitienė