10-oji tarptautinė chemijos istorijos konferencija

2015 m. rugsėjo 9–12 d. dr. Birutė Railienė dalyvavo 10-ojoje tarptautinėje chemijos istorijos konferencijoje Aveire, Portugalijoje, skaitė pranešimą „Lectiones Andreae Sniadecki – practice of heritage dissemination“ („Lectiones Andreae Sniadecki – paveldo sklaidos patirtis“). Europos chemijos ir molekulių mokslo asociacijos (EChMMA) Chemijos istorijos darbo grupės (ChIDG) posėdyje ji atstovavo Lietuvos chemijos istorikams. Dalyvavimą konferencijoje parėmė Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka ir Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija.

ChIDG yra viena iš daugelio EChMMA padalinių. Visos Europos chemijos draugijos yra kviečiamos deleguoti po du narius. Jos organizuojamų tarptautinių chemijos istorijos konferencijų pagrindinis tikslas – tarpininkauti ir skatinti Europos chemijos istorijos entuziastų ir chemikų, besidominčių savo srities istorija, bendravimą. Tiesa, konferencijose dalyvauja ne tik Europos atstovai – jos atviros visų šalių chemijos istorijos entuziastams. Konferencijos kas antrus metus vyksta nuo 1991 m., kiekvieną kartą vieta pasirenkama balsuojant darbo grupėje, įvertinus kandidatų pasiūlymus. Lietuva kandidatavo surengti tarptautinę konferenciją 2011 metais, tačiau balsų dauguma nugalėjo Vokietijos pasiūlymas. Kiekvienais metais pasirenkama aktuali chemijos istorijos tema, kartu siekiama įvertinti bendrus Europos šalių chemijos istorijos tyrinėjimus, sąlygas jiems plėtotis.

2015 m. konferencijos dalyvių dėmesys buvo skirtas biografistikai – „Chemijos biografija XXI amžiuje“. Biografija, kaip žanras, visuomet buvo svarbi mokslo istorijos tyrinėjimuose ir naujosios mokslininkų kartos ugdymo procese. Europos šalių spaudoje chemikų biografijos publikuojamos labai netolygiai, kai kuriose, pavyzdžiui, Vokietijoje, gražia tradicija tapo šios srities mokslininkų autobiografiniai kūriniai. Kitose šalyse autobiografijos nepelnytai nuvertintos dėl primestos „snobizmo“ etiketės. Lietuvoje monografijos apie mokslininkus nėra pats populiariausias literatūros žanras. 1924–2004 m. buvo išleistos 126 knygos (Railienė B. Lietuvos mokslininkai monografijose // Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2003/2004. 2006, p. 48), iš kurių 40% paskelbta apie fizinių mokslų atstovus (iš jų apie chemikus – tik 8). Per pastaruosius 10 metų apie chemikus išleistos dar kelios knygos.

Konferencijos organizatoriai išskyrė kelias pranešimų temas: autobiografija kaip mokslo istorijos šaltinis; biografistika kaip mokymo disciplina; biografijos ir nacionalinis klausimas; herojų chemijoje kilimas ir smukimas; biografiniai mitai ir jų interpretavimas; istoriografija biografistikoje bei kolektyvinės biografijos, biografijų žodynai ir mokslininkų grupių „biografijos“. Plenariniuose pranešimuose buvo keliami patys aktualiausi XXI amžiaus biografistikos klausimai: kokiais šaltiniais galės pasinaudoti ateities mokslo istorikai, kuomet šių dienų mokslininkai visai nesirūpina savo elektroniniais archyvais. Šią problemą Lisabonos universiteto profesorius Jorge Calado apibūdino dviprasmiškai: „vaiduoklių mokslas“. Prinstono (JAV) universiteto profesorius Michael D. Gordin‘as taikliai suformulavo pagrindinius kriterijus, kurie lemia mokslininko biografijos atsiradimo galimybes: sensacija biografijoje, tarptautinis autoritetas, darbo svarba šaliai, žmonijai ir svarbiausia – mokiniai arba mokslinė mokykla, kurios atstovai rūpintųsi mokytojo atminimo išsaugojimu. Po plenarinių paskaitų darbas vyko keliose sekcijose, suskirstytose pagal aktualias temas: biografijų skaitmeniniai šaltiniai, prozopografija, laboratorijų istorija, vadovėliai, autobiografijos, biografijų pristatymas visuomenei ir kt. Konferencijos pranešimų santraukos ir informacinė medžiaga buvo išleistos atskiru leidiniu.

Konferencijos metu vyko ChIDG posėdis, kuriame dalyvavo nacionalinių chemijos draugijų atstovai. Pirmininkė Brigita van Tiggelen pristatė dienotvarkę, kurioje daugiausia dėmesio buvo skirta keliems klausimams: aptarta nauja svetainė, pristatyta chemijos istorijos dėstymo Europos šalyse studija (tekstas vėliau bus išsiųstas visiems nariams) ir 2017 m. konferencijos vieta (balsų dauguma buvo pasirinktas Trondheimas Norvegijoje).

2015 m. konferencija buvo nedidelės apimties: perskaityti 66 pranešimai. Konferencijos organizavimo rūpesčius pasidalino Aveiro universitetas (vienas didžiausių ir moderniausių universitetų Portugalijoje), Portugalijos chemijos draugija, Portugalijos mokslo taryba, EChMMA ir kitos akademinės bei verslo įstaigos. Konferencija vyko moderniame Aveiro universitete (įkurtas 1973 m.), greta šurmuliavo studentai, vilkintys iškilmingas universiteto baigimo togas. Organizatoriai pasirūpino ne tik moksline, bet ir kultūrine programa: dalyvius plukdė tradicinėmis Aveiro valtelėmis, surengė ekskursijas į Koimbros universitetą, senąją biblioteką bei chemijos muziejų ir, žinoma, degustaciją vyno gamykloje.

Europos chemijos ir molekulių mokslo asociacijos (EChMMA) Chemijos istorijos darbo grupės (ChIDG) interneto svetainės adresas – http://kwitelle.website/euchems/divisions/history-of-chemistry-2/.

10-osios tarptautinės chemijos istorijos konferencijos medžiagą galima rasti adresu http://10ichc-2015.web.ua.pt/wp-content/uploads/2015/09/historia_da_quimica.pdf.

Parengė Birutė Railienė
Nuotraukos: Asbjørn Petersen