UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro papildymas

LMA Vrublevskių bibliotekoje saugoma popiežiaus Klemenso VIII brevė „Quae ad sanctorum“ (LMAVB RS, F6-267) papildė Nacionalinį dokumentinio paveldo registrą.

Gegužės 21 d. 15 val. Lietuvos Respublikos prezidentūros Kolonų salėje vyko iškilminga ceremonija. Jos metu buvo paskelbti keturi nacionalinės ir trys regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektai, papildysiantys UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą, kuriame jau yra įrašyti 56 rašytiniai dokumentai, šelako plokštelių, fotografijų kolekcijos, brėžiniai, žemėlapiai, piešiniai, kino juostos.

Savo reikšme popiežiaus Klemenso VIII brevė „Quae ad sanctorum“ prilygsta kanonizacijos aktui: tai pirmas oficialus popiežiaus ir Romos Kurijos raštas, kalbantis apie karalaitį Kazimierą Jogailaitį kaip apie šventąjį. To meto Lietuvoje ši brevė sutikta kaip šv. Kazimiero kanonizacijos atnaujinimo aktas. Jis pradėjo Šv. Kazimiero kulto plitimą ne tik Lietuvoje, Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Šv. Kazimieras yra žinomas Vokietijoje, Italijoje, Belgijoje ir kituose Europos kraštuose, taip pat JAV ir Kanadoje. Savo globėju jį laiko Neapolio miestas, Maltos (Joanitų) ordinas. Taip pat – Vilniaus arkivyskupijos, Radomo, Drohičino, Gardino ir Pinsko vyskupijų globėjas. Venesueloje yra San Kazimiro miestelis, jo vardo bažnyčia ir parapija. JAV lietuviai ir lenkai išeiviai turi virš 50 šv. Kazimiero bažnyčių. Lietuvoje yra 15 šv. Kazimiero bažnyčių, nemažai jų ir Lenkijoje. Šv. Kazimieras pasklido po šalį krikšto vardais, įaugo į liaudies kūrybą, dailę, skulptūrą, muziką. Jo statulas ir paveikslus randame bažnyčiose, koplytėlėse, miestų herbuose.

Šiais metais į nacionalinį registrą įrašyta pergamentų kolekcija (LDK bajorų katalikų ir stačiatikių teisių valstybės tarnybos ir žemėvaldos srityse sulyginimo privilegijos), saugoma Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, popiežiaus Klemenso VIII brevė „Quae ad sanctorum“, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, grafikos darbas „Gardino vaizdas“, saugomas Nacionaliniame muziejuje LDK valdovų rūmai, Pranciškaus Šrubauskio parengto katekizmo antrosios laidos egzempliorius ir A. Baranausko vertimo „Biblija. Rasztas Szwentas Seno ir Naujo Testamento“ bei „Knįga Psalmu“ rankraščiai, saugomi VU bibliotekoje, Lietuvos dvarų parceliacijos, kaimų ir miestelių išskirstymo viensėdžiais ir sklypais planai, saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve, ir dokumentai ant beržo tošies (Sibiro tremtinių laiškai), saugomi Genocido aukų muziejuje.

UNESCO programa Pasaulio atmintis pradėta vykdyti 1992 metais. Jos tikslas – atverti valstybinius ir privačius archyvus, muziejus, bibliotekas bei paviešinti juose saugomus išskirtinius dokumentus, sudaryti pasaulinės vertės dokumentinio paveldo registrą, kuris buvo pradėtas pildyti 1997 metais. 2009 m. į Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ buvo įrašytos trys su Lietuva susijusios kolekcijos: Baltijos kelio dokumentai, Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija bei Meksikos aškenazių bendruomenės tyrimų ir dokumentacijos centro kolekcija.

Nuotraukos Vytauto Abramausko
Daugiau nuotraukų iš renginio >>>