Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Tondel, Janusz. Okładki książek i czasopism z okresu Młodej Polski oraz międzywojnia od Wyspiańskiego do Strzemińskiego w Bibliotece Uniwersyteckiej w Toruniu. – Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2019. – 446 p. 

Knygos autorius – Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto Mokslinės informacijos ir bibliologijos instituto Senųjų ir šiuolaikinių knygų katedros profesorius. Leidinyje pristatomi trys šimtai įdomiausių šio universiteto bibliotekos antikvarinių, Jaunosios Lenkijos ir tarpukario laikotarpiu išleistų knygų viršeliai. Pavyzdžiai turtingi spalvingų kompozicijų, išsiskiria savo meniniu apipavidalinimu. Vyrauja minkšti kartono ar pergamento viršeliai, dalis jų padengti drobe. Reikšmingą vietą šioje kolekcijoje užima grafinis dizainas, daugiausia medžio graviūros. Knygoje pristatyta poligrafija atspindi to meto lenkų kultūros vaizduojamojo meno laimėjimus.  

Supruniuk, Anna; Supruniuk, Mirosław A. Alma Mater Vilnensis 1919–1939 : 100-lecie Uniwersytetu Stefana Batorego w Wilnie 1919–2019 = Century anniversary of Stephanus Bathoreus University in Vilnius 1919–2019 = Stepono Batoro universiteto Vilniuje 100-metis 1919–2019. – Toruń : Uniwersytet Mikołaja Kopernika, 2019. – 192 p. 

Vilniaus universiteto įkūrimas patvirtintas dviem aktais: 1579-04-01 karaliaus Stepono Batoro privilegija ir 1579-10-29 popiežiaus Grigaliaus XIII bule. 1832-05-01 universitetas caro Nikolajaus I dekretu buvo uždarytas. Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos Valstybės Taryba 1918 m. gruodžio 5 d. priėmė Vilniaus universiteto statutą. Jis turėjo susidėti iš keturių fakultetų (teologijos, socialinių mokslų, medicinos ir gamtos bei matematikos). 1919 m. Vilnių užėmę lenkai rudenį atidarė savo Stepono Batoro universitetą. 1939 m. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, pirmą kartą jame dėstytas lietuvių kalbos kursas. Gausiai iliustruotoje knygoje Mikalojaus Koperniko universiteto rektorius pateikia savo subjektyvią nuomonę ir išvadas apie šio universiteto Vilniuje įkūrimą, jo vadovus, akademinį gyvenimą, biblioteką ir savarankiškus institutus, studentų bei korporacijų gyvenimą.

Zakrzewski, Andrzej B. Sejmiki Wielkiego Księstwa Litewskiego XVI–XVIII w. : ustrój i funkcjonowanie : sejmik trocki. – Warszawa : Wydawnictwo Liber, 2000. – 257 p. 

Knygoje supažindinama su LDK Trakų pavieto seimelio sistema ir jo funkcionavimu nuo jo įkūrimo 1565–1566 metais iki Didžiojo Seimo reformų. Aptariami dėl dažnų Statuto nuostatų ir Seimo konstitucijos pakeitimų atsiradę teisinio statuso dokumentų ir jų praktinio taikymo skirtumai. 

Polonia Restituta : dekalog dla Polski w 100-lecie odzyskania niepodległości = The decalogue for Poland on the centenary of the country’s restoration of independence. – Warszawa : Ministerstwo Nauki i Szkolnictwa Wyższego ; Kraków : Wydawnictwo Naukowe Akademii Ignatianum, 2019. – 442 p. 

2018 m. Lenkija šventė 100-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Monografija „Polonia Restituta“ yra tyrimo projekto, skirto Lenkijos nepriklausomybės atgavimo šimtmečiui, vaisius. Autoriai nagrinėja platų ypač svarbių socialinių, politinių, filosofinių ir kultūrinių klausimų spektrą. Išskirtinę vietą užima Bažnyčios mokymas ir jo svarba visuomeniniam gyvenimui. Publikacija ne tik supažindina su problemomis, bet ir suteikia galimybes kiekvienam susidaryti savo nuomonę šiuolaikiniams lenkams svarbiais socialiniais klausimais.

Pidłypczak-Majerowicz, Maria. Stare druki proweniencji zakonnej w Bibliotece Ossolineum. – Wrocław : Wydawnictwo Ossolineum, 2019. – 269 p. 

Nacionalinio Osolinskių instituto biblioteka nuo savo veiklos pradžios yra surinkusi dešimtis tūkstančių senų spaudinių. Tarp jų – daugiau kaip penki tūkstančiai knygų su buvusių vienuolynų bibliotekų nuosavybės ženklais. Ši turtinga kolekcija atspindėta bibliotekos kataloge ir prieinama tarptautinės mokslinės informacijos bazėje. XV–XVIII a. spaudinių su vienuolynų proveniencijomis kolekcija įdomi ir naudinga istorikams, knygotyrininkams ir Bažnyčios istorijos tyrėjams.

Reformacja protestancka 1517 roku : spory o dziedzictwo. – Wrocław : Quaestio, 2018. – 341 p. 

Protestantizmo kelias į Abiejų Tautų Respubliką buvo ilgas ir sudėtingas. 1517–1518 m. sandūroje, iškart po garsiosios Martyno Liuterio kalbos pasirodė pirmosios reformacijos žinios. Dėl politinių peripetijų protestantizmo paveldo iki mūsų laikų iš esmės neišliko. Knygoje spausdinama Zeliona Guros universitete 2017 m. spalio 13–15 d. vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Reformacija – ginčas dėl paveldo. Retrospektyva – revizija – redefinicija“, skirtos 500-osioms reformacijos metinėms, medžiaga. Straipsniuose tenkinami konferencijos organizatorių reikalavimai dėl mokslinio objektyvumo, autoriai remiasi šiuolaikinių tyrimų rezultatais, nagrinėja šio judėjimo paveldo pavyzdžius.

Urbański, Marek. Poczet królów i książąt polskich. – Warszawa : Klub dla Ciebie - Bauer-Weltbild Media, 2005. – 311 p. 

Monografijos autorius apžvelgia Lenkijos valstybės valdovų gyvenimą ir pasiekimus nuo jos istorinių užuomazgų iki Abiejų Tautų Respublikos padalijimo. Į knygą įtraukti visi karaliai ir kunigaikščiai, turėję galią valdyti Krokuvą. Keturiasdešimt septyniose biogramose pateikiamos jų biografijos, vertinami darbai ir nuopelnai, yra informacijos apie jų gyvenimo ir valdymo laikotarpio realijas ir papročius.

Urbański, Marek. Poczet królówych i żon władców polskich. – Warszawa : Klub dla Ciebie - Bauer-Weltbild Media, 2006. – 311 p.

Pirmą kartą populiariojoje mokslinėje literatūroje vienoje knygoje supažindinama su visomis Lenkijos valdovų žmonomis. Šešiasdešimt aštuoni trumpi straipsniai skirti karalių ir kunigaikščių sutuoktinėms nuo Meškos I iki Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo pabaigos. Tai nėra tradicinės biogramos, bet bandymas pagal galimybes individualiai apibūdinti aprašomas asmenybes – ne tik kaip moteris, žmonas, motinas ir meilužes, bet ir kaip politikes bei valstybės atstoves. Biogramos papildomos komentarais apie jų gyvenimo laikotarpį.