Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Studia soborowe : historia i recepcja Vaticanum II. – Toruń ; Łoś : GroupMedia, 2014. – 775 p.

Mokslinio pobūdžio dokumentas, skirtas Vatikano II susirinkimo mokymui pristatyti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vatikano I visuotinio susirinkimo darbe, peržiūrint liturgiją ir ją reformuojant, ypač aktyviai dalyvavo kunigas Jozefas Racingeris (Joseph Ratzinger, būsimasis popiežius Benediktas XVI) ir popiežius Jonas Paulius II (tada dar vyskupas). Pastarasis apibūdino tai kaip lemtingos reikšmės įvykį dviejų tūkstančių metų Bažnyčios istorijoje. Laikui bėgant, susirinkimo dokumentai neprarado aktualumo. Jie turi būti tinkamai skaitomi, plačiai žinomi ir įsidėmimi. Knyga naudinga tiek dvasininkams, tiek ir paprastiems tikintiesiems bei pasauliečiams. 

Piazzoni, Ambrogio M. Historia wyboru papieży. – Kraków : Wydawnictwo „M“, 2004. – 439 p.

Tai visus stebinanti istorija: iš beveik 300 popiežiaus rinkimų, teisėtų ir neteisėtų, tik mažiau negu tuzinas baigėsi taip, kaip buvo numatoma išvakarėse. Knygoje išsamiai aprašoma rinkimų tvarka ir jų istorija. Ji prilygsta grožinės literatūros kūriniui.  

Katalog inkunabułów Biblioteki Uniwersyteckiej w Toruniu. – Toruń : Wydawnictwo UMK, 1995.  – 205 p.

Torunės M. Koperniko universiteto bibliotekos inkunabulų – iki 1500 m. išspausdintų knygų – kolekciją sudaro 170 fizinių vienetų (213 bibliografinių aprašų). Knygoje abėcėlės tvarka pateikiami išsamūs dokumentų bibliografiniai aprašai, proveniencijų, leidėjų ir spaustuvininkų sąrašai. Informatyviu įvadu pradėtas ir dokumentų iliustracijomis papildytas katalogas pabrėžia bibliotekoje atliekamo darbo svarbą. Jis supažindina su kolekcijos ir institucijos, saugančios vertingus rankraščius, taip pat ir senus Karaliaučiaus spaudinius, istorija. 

Była taka szkoła : Gimnazjum im. Elizy Orzeszkowej w Wilnie, 1915–1939. – Londyn : Odnowa, 1987. – 271 p.

Šia knyga reiškiama pagarba Elzės Ožeškienės (Eliza Orzeszkowa) gimnazijos Vilniuje mokytojams, mokiniams ir visiems darbuotojams. Monografijoje aprašomas mokyklos gyvenimas, pridedamos mokytojų ir moksleivių biogramos, atskirame skyriuje sužinome apie tolesnius gimnazijos auklėtinių likimus. Publikacija baigiama mokytojų ir mokinių abėcėliniais sąrašais ir trimis Vilniaus miesto istoriją papildančiomis įdomiomis statistikos lentelėmis. 

Miłosz, Czesław. „Moj wileński opiekun“ : listy do Manfreda Kridla (1946–1955) : z uzupełnieniem o listy Manfreda Kridla i addendum. – Toruń : Uniwersytet Mikołaja Kopernika, 2005. –  80 p.

1998 m. išleista Česlovo Milošo knyga „Zaraz po Wojnie. Korespondencja z pisarzami, 1945–1950“ liudija, kad autorius gerai išmanė epistolografijos teoriją ir aktyviai taikė ją savo pokario korespondencijoje. Tačiau šioje didelės apimties knygoje, kurioje spausdinamas Milošo susirašinėjimas su žymiausiais lenkų rašytojais ir literatūros tyrėjais, nebuvo įtraukti autoriaus pokario laikotarpio laiškai svarbiam lenkų literatūrologui prof. Manfredui Kridliui. Šioje knygoje skelbiama dviejų žymių asmenybių korespondencija.

Cherner, Ewa. Słownik biograficzny duchownych ewangelicko-reformowanych : Jednota Litewska i Jednota Wileńska, 1815–1939. – Warszawa : Wydawnictwo Naukowe Semper, 2017.  –  451 p. 

Tai išskirtinis darbas. Visų pirma, tai asmeninė autorės duoklė kalvinistų protėviams, jų tikėjimui ir įsipareigojimams Reformatų bažnyčiai. Antra, žodynas užpildo daugelį spragų Abiejų Tautų Respublikoje buvusio protestantizmo istorijoje, ypač kalbant apie XIX a. Remiantis čia paskelbtomis biogramomis, galima susidaryti vaizdą apie Reformatų bažnyčią XVI–XVII a. ir net iki 1939 metų. Knyga nors trumpam grąžina prie žmonių, ištikimai tarnavusių Dievui, kurių niekas neprisimena, o jų vardai jau neminimi.

Awianowicz, Bartosz Bogusław. Gramatyka monet rzymskich okresu Republiki i Cesarstwa.
T. 1, Kompendium tytulatur i datowania. – Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2017. – 424 p.

Autoriaus kompendiumas – vertingas ir praktiškas vadovas, suteikiantis informacijos apie legenda vadinamus įrašus, esančius ant LDK ir Romos imperijos monetų. Knygoje atlikta lingvistinė jų analizė, pateikiamas platus istorinis komentaras. Autorius sutelkė dėmesį ne tiek į monetų ir idėjų tipologiją, išplitusią pasitelkus ikonografinius ar metalografinius monetų tyrimus, kiek į monetų legendų garsinimą ir jų santrumpų aiškinimą. Monetos legenda – informatyviausias jos elementas. Beveik visi iškalti monetų įrašai lotyniški. Publikacija labai naudinga suprantantiems šią kalbą mokslininkams, profesionaliai besidomintiems romėnų numizmatika, kolekcininkams mėgėjams, taip pat studentams.

Mała architektura sakralna Kaszub : perspektywa antropologiczna = The small sacred architecture of Kashubia : an anthropological perspective. – Gdańsk : Muzeum Narodowe, 2016.  –  322 p.  

Straipsnių rinkinys, kuriame aprašomi Kašubijos, Kocevo, Žulavų, Pavyslio ir Pamario pakelių koplytstulpiai ir kryžiai. Knygoje atskleidžiama regiono religingumo specifika. Ji nagrinėjama istoriniu, kultūriniu, socialiniu ir teologiniu požiūriu. Iliustracijomis papildytoje publikacijoje pateikti išsamūs mažosios architektūros sakralinių objektų tyrimai. Autoriai vertina juos iš antropologinės perspektyvos. 

Kuźmina, Dariusz. Wazowie a Kościół w Rzeczypospolitej. – Warszawa : Oficyna Wydawnicza Aspra-JR, 2013. – 351 p.

Knygos autorius – Bažnyčios istorijos tyrėjas. Jo monografijoje apibendrinami išsamūs tyrimų duomenys apie abipusius Katalikų bažnyčios ir Vazų ryšius. Šiame darbe pateikiama detalių žinių apie Bažnyčios atstovų dalyvavimą Vazų šeimos švietime, pastoracinėje tarnyboje, sudarant karališkąjį teismą, poveikį įgyvendinant karalių planus, taip pat jų įtaką Abiejų Tautų Respublikos viešajam gyvenimui. Katalikybė buvo plačiausiai paplitusi Lenkijos valstybės konfesija, todėl Bažnyčia turėjo atlikti tokį svarbų vaidmenį valstybės gyvenime. Darbo pabaigoje pristatoma karališkosios dinastijos atstovų dvasinė veikla. 

Głuszkowski, Piotr. Antyrosja : historyczne wizje Aleksandra Sołżenicyna : próba polskiego odczytania. – Warszawa : Wydawnictwo Neriton, 2008. –  189 p.

Ši knyga – tai istorinių Aleksandro Solženicyno vizijų aptarimas, atsižvelgiant į profesionalių istorikų atliktus tyrimus. Joje parodoma Rusijos ir SSRS istorija rusų rašytojo vertinimu. Solženicynas daugelyje savo žymiausių kūrinių pabrėžia, kad Sovietų Sąjunga – tai ne Rusija. Leidinys suteikia daug nauja, svarstant tiek rusų rašytojo darbą, tiek Rusijos istoriją. Jo darbai skatina istorikus tolesniems tyrimams.

Kościoły i klasztory rzymskokatolickie dawnego województwa trockiego.
T. 4, Kościoły Grodna. – Kraków : Międzynarodowe Centrum Kultury, 2019. – 134 p. – (Materiały do dziejów sztuki sakralnej na ziemiach wschodnich dawnej Rzeczypospolitej ; cz. 4)

Paskutinė serijos knyga, apimanti buvusios Trakų vaivadijos sakralinio meno paminklus. Pristatomi jau neegzistuojantys Gardino sakraliniai objektai: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapinė bažnyčia (fundatoriaus garbei populiariai vadinama Vytauto fara) ir prie jos esanti Šv. Dvasios senelių prieglauda, Šv. Kryžiaus išaukštinimo katalikų bažnyčia ir Basųjų karmelitų ordino vienuolynas. Gardino miesto urbanistiniame išdėstyme jie užėmė išskirtinę vietą, jų meno vertybės reikšmingos kultūros istorijai. Architektūros aprašymas ir aptarimas pateikiamas kartu su visapusišku dekoro ir nuolatinės bei nešiojamosios bažnyčios įrangos pristatymu. Gausiai iliustruota knyga baigiama archyvinių dokumentų, pavardžių, vietovių bei iliustracijų sąrašais, naudotos literatūros bibliografija.