Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Scheibelreiter, Georg. Wappen im Mittelalter. – Darmstadt : Primus-Verlag, 2014. – 191 p.

Gausiai iliustruotoje knygoje autorius apžvelgia herbų atsiradimo istoriją bei jų paplitimą Viduramžių visuomenėje, išsamiai nagrinėja jų raidą, formą, reikšmę, analizuoja herbų sudėtines dalis, jų puošybą, rangų bei titulų skiriamuosius ženklus, aiškina motyvų bei spalvų simboliką, heroldų funkcijas. 

Greengrass, Mark. Das verlorene Paradies : Europa 1517–1648. – Darmstadt : Theiss, 2018. – 781 p.

Žymus britų istorikas Markas Gringrasas išsamiai apžvelgia visuomeninius, politinius, ekonominius bei kultūrinius pokyčius ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje, atskleisdamas, kaip formavosi Europos dabartinės tapatybės pagrindas. Autorius pasakoja apie reformaciją, didžiuosius geografinius atradimus, atvėrusius kelią europietiškos civilizacijos ekspansijai, apie gamtos mokslų revoliuciją ir kitus įvykius, iš pagrindų pakeitusius visą Europos žemyno gyvenimą. Knygą papildo žemėlapiai, literatūros ir iliustracijų nuorodos, rodyklės.

Zimmermann-Homeyer, Catarina. Illustrierte Frühdrucke lateinischer Klassiker um 1500 : innovative Illustrationskonzepte aus der Straßburger Offizin Johannes Grüningers und ihre Wirkung. – Wiesbaden : Harrassowitz Verlag, 2018. – 464 p.

Apie 1500 metus pasirodė daugybė ksilografijos technika prabangiai iliustruotų ir meniškai apipavidalintų lotyniškų knygų. Strasbūro spaustuvininkas Johannesas Grüningeris laikomas ypač produktyviu novatoriškų teksto ir vaizdo santykio koncepcijų kūrėju. Autorė pirmą kartą nagrinėja naujoviškas Grüningerio spaustuvėje išleistų knygų teksto iliustravimo koncepcijas meno istorijos požiūriu, apžvelgia iliustracijų pobūdžio įvairovę bei temų spektrą. 

Aus der Frühzeit europäischer Diplomatie : zum geistlichen und weltlichen Gesandtschaftswesen vom 12. bis zum 15. Jahrhundert. – Zürich : Chronos-Verlag, 2008. – 382 p.

Pastaruoju metu užsienio politikos, komunikacijos bei kultūros istorijos aspektais dažnai tyrinėjama Viduramžių diplomatija. Pasaulietinė ir dvasinė pasiuntinių veikla paprastai nagrinėjama atskirai viena nuo kitos. Knygoje bandoma parodyti bažnytinės ir pasaulietinės misijų veiklos ryšius XII–XV a., jų abipusį poveikį. Atkreipiamas dėmesys į ypatingas pasiuntinių, kaip suvereno teisių turėtojų, tarpininkų ir žinių skleidėjų, funkcijas, siekiama išryškinti šį brandžiųjų ir vėlyvųjų Viduramžių fenomeną. 

Wächter, Wolfgang. Bücher erhalten, pflegen und restaurieren. – Stuttgart : Hauswedell, 2017. – IX, 278 p.

Vokietijos nacionalinės bibliotekos knygų saugojimo centro vadovas Volfgangas Vechteris savo naujoje knygoje kelia klausimą, ar galima ir ar būtina užkirsti kelią didžiuliams pastarųjų 150 metų dvasinio paveldo praradimams. Autorius remiasi ne tik išsamiomis knygų restauravimo ir konservavimo istorijos žiniomis, bet ir daugiamete savo srities darbų patirtimi. Monografijoje apžvelgiami klasikiniai restauravimo metodai bei įgyta patirtis, taip pat išsamiai aprašomi naujausi Paryžiaus, Vienos, Londono bei užjūrio šalių institutų pasiekimai, o svarbiausių darbų eigą iliustruoja nuotraukos ir diagramos.

Wanderungen und Kulturaustausch im östlichen Mitteleuropa : Forschungen zum ausgehenden Mittelalter und zur jüngeren Neuzeit. – München : R. Oldenbourg, 2006. – 368 p.

Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Austrijos ir Slovėnijos autorių mokslinių straipsnių rinkinys. Darbuose nagrinėjami kaimyninių Rytų Vidurio Europos tautų tarpusavio santykiai nuo vėlyvųjų Viduramžių iki XX a. Analizuojami ne tik konfliktai, atskirų individų ar grupių migracija, integracijos ir identiškumo problemos, bet ir kultūrinis bei technologinis poveikis, kultūriniai vaizduojamojo meno, architektūros, literatūros, muzikos ir švietimo srities mainai.

Jungraithmayr, Martin. Der Staat und die Katholische Kirche in Litauen seit dem Ende des Zweiten Weltkriegs. – Berlin : Duncker & Humblot, 2002. – 423 p.

Studijos tyrimo objektas – Lietuvos valstybės ir Katalikų bažnyčios santykių teisiniai aspektai. Autorius apžvelgia konstitucinės-politinės bei bažnytinės teisės raidos tarpsnius nuo 1918 m. iki dabarties, ypatingą dėmesį skirdamas nuo 1940 iki 1990 m. trukusiam sovietiniam Bažnyčios engimo bei persekiojimo laikotarpiui. Remdamasis gausiais šaltiniais, autorius kruopščiai nagrinėja teisinį Bažnyčios statusą, jos santykius su visuomene bei valstybe Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pristato religinės teisės aktus.

Frühneuzeitliche Reiche in Europa = Empires in early modern Europe : das Heilige Römische Reich und Polen-Litauen im Vergleich. – Wiesbaden : Harrassowitz, 2016. – 264 p.

Pastaraisiais metais parašyta nemažai istorinių darbų apie valstybės formų raidą ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje. Šiame leidinyje vokiečių ir anglų kalbomis spausdinami istorikų straipsniai, kuriuose lyginamos Šventosios Romos imperijos ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės formos. Darbuose pabrėžiami šių valstybių panašumai: silpna centrinė valdžia, daugybė autonominių vienetų, Reichstagas ir Seimas, libertarizmo samprata, daugiasluoksnė konstitucinė tvarka, konfesinis pliuralizmas ir kt. Leidinį papildo išsamios asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.