Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Mitkiewicz, Leon. Litwa i Polska : stosunki wzajemne do roku 1939. – Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2018. – 170 p.

Monografijos autorius – 1938 m. pavasarį į Kauną atvykęs Lenkijos karinis atašė Lietuvoje Leonas Mitkevičius. Savo knygoje jis svarsto, kodėl lenkai ir lietuviai, kelis šimtmečius buvę sąjungininkais, sukūrę galingą valstybę ir tapę jos partneriais, XX a. pradžioje įsitraukė į konfliktus, kartais ir kruvinus, peraugusius į priešpriešą, kodėl neliko gerų kaimyninių ryšių. Lenkijos ir Lietuvos santykius autorius pateikia nešališkai, nurodydamas abiejų pusių ambicijas, siekius, interesus ir teises. 

Tarkowski, Mikołaj. Polacy na Litwie i Białorusi pod Rządami Aleksandra II (1855–1881) : studium historyczno-prawne. – Sopot : Wydawnictwo Arche, 2018. – 664 p.

Novatoriško požiūrio monografijoje autorius nagrinėja sudėtingą problemą, svarbią dėl teisinių ir politinių žinių apie lenkų tautinių bendrijų būklę Lenkijos užribyje. Teritoriniu požiūriu studija apima Lenkijos mokslininkų mažai tirtas buvusios LDK žemes, iki padalijimų priklausiusias Abiejų Tautų Respublikai. Chronologine prasme darbas apima Aleksandro II valdymo laikotarpį, kai Rusijos imperijoje vyko intensyvi valstybinių struktūrų modernizacija.

Metryka litewska : rejestry podymnego Wielkiego Księstwa Litewskiego : województwo połockie 1667 i 1690 r. – Warszawa : Instytut Historii PAN, 2018. – 179 p.

Eilinis serijos „Metryka litewska“ tomas. LDK dokumentų archyve įregistruoti du atskiri išsaugotų dokumentų rankraščiai. Jie sudėti į vieną spaudinį, skirtą Polocko vaivadijai. Ši knyga – vertingas šaltinis genealoginiams, demografiniams ir socialiniams tyrimams vykdyti.

Kępiński, Piotr. Litewski spleen. – Wrocław ; Wojnowice : Kolegium Europy Wschodniej im. Jana Nowaka-Jeziorańskiego, 2017. – 280 p.

Piotras Kempinskis – poetas, eseistas ir patyręs žurnalistas, keletą metų gyvenęs Vilniuje. Ši knyga – esė straipsnių rinkinys apie šiuolaikinę lietuvių kultūrą. Tarp jos herojų yra istorikas Alfredas Bumblauskas, romanistės Kristina Sabaliauskaitė ir Renata Šerelytė, rašytojai Sigitas Parulskis, Marius Ivaškevičius ir Herkus Kunčius, filosofas Leonidas Donskis, režisierius Jonas Mekas ir fotografai Vytautas Balčytis bei Algirdas Šeškus. Knyga ypač naudinga Lenkijos skaitytojui.

Grześkowiak-Krwawicz, Anna. Dyskurs polityczny Rzeczypospolitej Obojga Narodów : pojęcia i idee. – Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2018. – 451 p.

Knygoje kaip svarus ir įdomus reiškinys nagrinėjamas Abiejų Tautų Respublikos politinis diskursas, besiformavęs politinio gyvenimo dalyvių diskusijose ir ginčuose. Monografijoje apibūdinamos XVI–XVIII a. politinės bei visuomeninės sąvokos ir terminai. Diskusijų metu buvo parašyta rimtų autorių traktatų, įdomių šiandienos politinei žurnalistikai.  

Dwa XVIII-wieczne diariusze wileńskiego kościoła pw. św. Janów : edycja źródłowa i opracowanie. – Poznań : Instytut Historii UAM, 2018.

Cz. 1, Diarius actorum parochiae Vilnensis / opracowanie i wstęp Bernadetta Manyś. – 192 p.
Cz. 2, Dyjariusz albo Notacyje roku całego, to jest 1742 / opracowanie i wstęp Bernadetta Manyś. – 243 p.

Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios dienoraščio rankraščių studijoms skirta dviejų dalių publikacija.

Pirmoje jos dalyje pateikiamas išsamus 1721–1723 m. dienoraščio apibūdinimas, jo tekstas. Paskutinio jo puslapio įrašai liudija, kad dienoraštis rašytas dar ir 1724 metais. Rankraštinis dienoraštis saugomas VU bibliotekos Rankraščių skyriuje. Antroje publikacijos dalyje – 1742 kalendorinius metus apimantis dienoraštis ir keliolika su juo įrištų įvairaus turinio lapų. Jo paraštėse esančios pastabos iliustruoja 1742–1772 m. atliktus rankraščio tyrimus. Pirmieji 1742 m. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios dienoraščio rankraščio savininkai buvo Vilniaus jėzuitai. Jo viršelio vidinėje pusėje esantis ekslibrisas nurodo, kad rankraštis priklausė grafo Antano Tiškevičiaus (Antoni Tyszkiewicz) bibliotekai. Vėliau jis buvo perduotas į 1907 m. Vilniuje įkurtos Mokslo ir meno muziejaus draugijos fondus, o nuo 1964 m. saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyve. Dienoraštyje randama nemažai duomenų apie Lietuvos sostinės gyventojų dvasinį gyvenimą. Jis padeda pažinti jėzuitų misijinę veiklą miesto bendruomenėje. Mokslas seniai pripažino tokio pobūdžio šaltinių vertę.

Bibliotekoje gautos penkios naujos serijos „Karaimų studijos“ knygos

Manoma, kad karaimus mūsų šalyje 1397–1398 m. įkurdinęs Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Apie mažą tiurkų grupės tautą – karaimus nedaug žinome, nors jie turi labai įdomią savitą kultūrą, papročius, kalbą, religiją ir kt. Karaimai raštą turi nuo VIII amžiaus. Knygose spausdinami įvairių jų savivaldos dokumentų vertimai į kitas kalbas, pridedamos rankraščių faksimilės. Kritinis dokumentų leidimas ypač vertingas Lietuvos karaimų istorijos ir religijos tyrėjams.

Muchowski, Piotr; Tomal, Maciej. Uchwały i dokumenty gminne karaimów polsko-litewskich z lat 1553–1830 : edycja krytyczna. – Poznań : Katedra Studiów Azjatyckich UAM ; Toruń : Wyższa Szkoła Filologii Hebrajskiej, 2016. – 389 p. – (Prace Karaimoznawcze ; 4).

Muchowski, Piotr; Tomal, Maciej. Rejestry sądowe i finansowe gmin karaimskich z Trok i Nowego Miasta z lat 1713–1806 : edycja krytyczna rękopisu Heb. 4°1094 ze zbiorów Narodowej Biblioteki Izraela. – Poznań : Katedra Studiów Azjatyckich UAM ; Toruń : Wyższa Szkoła Filologii Hebrajskiej, 2016. – 508 p. – (Prace Karaimoznawcze ; 5).

Muchowski, Piotr; Tomal, Maciej. Rejestr karaimskiego wójta z Trok : edycja krytyczna rękopisu Heb. 4°834 ze zbiorów Narodowej Biblioteki Izraela. – Poznań : Katedra Studiów Azjatyckich UAM ; Toruń : Wyższa Szkoła Filologii Hebrajskiej, 2016. – 508 p. – (Prace Karaimoznawcze ; 6).

Dokumenty historii karaimów polsko-litewskich : edycja krytyczna wybranych rękopisów w językach hebrajskim, łacińskim i polskim. – Poznań : Katedra Studiów Azjatyckich UAM ; Toruń : Wyższa Szkoła Filologii Hebrajskiej, 2017. – 298 p. – (Prace Karaimoznawcze ; 7).

Muchowski, Piotr; Tomal, Maciej; Witkowski, Rafaeł. Karae Edom : studia nad historią i kulturą karaimów I Rzeczypospolitej. – Poznań : Katedra Studiów Azjatyckich UAM ; Toruń : Wyższa Szkoła Filologii Hebrajskiej, 2017. – 299 p. – (Prace Karaimoznawcze ; 8).