Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Miller, Julia. Books will speak plain : a handbook for identifying and describing historical bindings. – Ann Arbor : The Legacy Press, 2014. – 541 p.

Šiame senųjų knygų įrišų identifikacijos ir aprašymo vadove kodekso istorijos apžvalga siejama su informacija apie daugelį seniesiems įrišams būdingų medžiagų ir struktūrų. Pateikiamos rekomendacijos įrišų aprašymui. Pažymėtina, kad šioje knygoje dėmesys skiriamas neprabangiems, išoriškai kukliems įrišams, kurių reikšmė dažnai nepakankamai vertinama. Knygoje 383 iliustracijos, jos pabaigoje pateikiamas knygrišystės terminų žodynėlis. 

Phillips, Angus. Turning the page : the evolution of the book. – London ; New York : Routledge, 2014. – 139 p.

Knygoje nagrinėjama šiuolaikinės knygų leidybos industrijos kaita įsigalint technologinėms ir socialinėms naujovėms. Aptariamas autorių teisių, skaitmeninių technologijų, savarankiškos leidybos ir kitų šiandienos veiksnių poveikis knygų raidai. Knygų leidyba lyginama su kitomis sparčiai besikeičiančiomis muzikos bei laikraščių leidybos industrijomis.

Graphic devices and the early decorated book. – Woodbridge : The Boydell Press, 2017. – 301 p.

Šioje tarpdalykinėje studijoje pirmą kartą aptariamas teksto ir vaizdo santykis Viduramžių rankraštinėse knygose, ypač daug dėmesio kreipiant į įvairių grafikos elementų išvaizdą rankraščių kultūroje. Apžvelgiami dekoruoti inicialai, monogramos, rėmeliai, simboliniai ženklai, diagramos, muzikos notacija ir kt. Nagrinėjant įvairias šių grafikos elementų formas IV–IX a. rankraštinėse knygose, atskleidžiama jų svarba Viduramžių kultūrai suvokti.

The production and reading of music sources : mise-en-page in manuscripts and printed books containing polyphonic music, 1480–1530. – Turnhout : Brepols, 2018. – 541 p.

Renesanso polifoninės muzikos šaltiniai – vieni iš sudėtingiausių to laiko dokumentų medžiagos pateikimo požiūriu. Jų puslapiuose jungiamas tekstas, muzikinė notacija ir įvairūs grafikos elementai. Šiame straipsnių rinkinyje aptariami įvairūs tokių rankraštinių bei spausdintų dokumentų kūrimo, panaudojimo ir repertuaro klausimai. Tarp nagrinėjamų temų – apipavidalinimo prabanga, polifonijos spausdinimas, muzikos teorijos pateikimas, iliuminacija. 

Medieval cantors and their craft: music, liturgy and the shaping of history, 800–1500. – York : York Medieval Press, 2017. – 370 p.

Knygoje nagrinėjamos įvairios Viduramžių kantorių pareigos: ne tik giedojimas ar vadovavimas bažnytiniam chorui, bet ir Velykų bei kitų kilnojamųjų švenčių datų apskaičiavimas, liturginio šventimo procedūrų nustatymas, vadovavimas bibliotekai, liturginio kalendoriaus dokumentų rengimas ir Šventųjų kulto skatinimas. Kantoriai taip pat dažnai fiksuodavo praeities įvykius metraščiuose, kronikose, nekrologuose ir kartuliarijuose. Siekiama parodyti, kaip įvairialypė jų veikla prisidėjo prie laiko ir istorijos suvokimo Viduramžių Vakarų kultūroje.

Skies of parchment, seas of ink : Jewish illuminated manuscripts. – Princeton ; Oxford : Princeton University Press, 2015. – 276 p.

Leidinyje pirmą kartą pateikiama išsami žydų iliuminuotųjų rankraščių apžvalga, aprėpianti laikotarpį nuo Viduramžių iki dabarties. Pristatomi įspūdingiausi žydų rankraštinės knygos meno pavyzdžiai, įskaitant iliustruotas Biblijas, maldynus, Hagadą, vedybų dokumentus ir t. t.

Taube, Moshe. The logika of the Judaizers : a fifteenth-century Ruthenian translation from Hebrew. – Jerusalem : The Israel Academy of Sciences and Humanities, 2016. – 720 p.

XV a. pabaigoje Maskvos valstybėje bei LDK išplito „žydaujančiųjų“ stačiatikių judėjimas. Pastaruosius labai domino žydų filosofiniai tekstai, kurių originalai buvo pirma versti iš arabų kalbos į hebrajų, o iš jos – į rytų slavų kalbas. Garsus slavistas M. Taubė savo naujoje knygoje nagrinėja vieną iš žymesnių tokių tekstų – Maimonido Logikos vertimą. Svarstoma hipotezė, kad slaviškais vertimais žydų vertėjai siekė sudominti krašto elitą ir vadovus judaizmu.

Berlekamp, Persis. Wonder, image and cosmos in medieval Islam. – New Haven ; London : Yale University Press, 2011. – 220 p. 

Knygoje nagrinėjamas ne visada teisingai suprantamas islamo religijos ir filosofijos santykis su portretiniu vaizdavimu. Remdamasi gausybe iliuminuotuose musulmonų rankraščiuose pateikiamų vaizdų, autorė paneigia dažną nuomonę, kad portretiniai vaizdai islamo šalyse nebuvo kuriami religiniais tikslais.  

The global histories of books. – Cham : Palgrave Macmillan, 2017. – 334 p.

Šiame straipsnių rinkinyje aptariama knygų svarba skatinant globalizacijos procesą nuo XVIII a. pabaigos iki šiandienos.  Atskleidžiamas knygos kaip keliaujančio, kertančio šalių ribas objekto globalus pobūdis. Knygos buvo būdas svetimiems kraštams pažinti, vaidino svarbų vaidmenį vystant pasaulinę finansų rinką ir tarptautinius mokslo mainus. Knygų dėka formavosi pasaulinis spaudinių, vertėjų, leidėjų ir skaitytojų tinklas, vyko vaizduotės bei mąstymo globalizacija.

Bowen, Karen L.; Imhof, Dirk. Christopher Plantin and engraved book illustrations in sixteenth-century Europe. – Cambridge : Cambridge University Press, 2010. – 458 p.

Šioje tarpdalykinėje studijoje atskleidžiamas novatoriškas K. Planteno (C. Plantin, 1520–1589) vaidmuo skatinant gausią raižiniais iliustruotų knygų leidybą bei prekybą. Aprašomas žymesnių raižytojų darbas Planteno leidykloje, skaitytojų ypač mėgstami iliustracijų tipai, taip pat technologinis, kultūrinis ir ekonominis Planteno leidybinės veiklos kontekstas. 

Clanchy, Michael. Looking back from the invention of printing. – Turnhout : Brepols, 2018. – 211 p.

Naujoje žymaus Viduramžių raštingumo ir komunikacijos tyrinėtojo knygoje aptariama raštingumo plėtra Europoje iki knygų spaudos išradimo. Nagrinėjamas raštingų moterų vaidmuo puoselėjant kalbos ir skaitymo kultūrą. 

Stamper, Kory. Word by word: the secret life of dictionaries. – New York : Pantheon Books, 2017. – 296 p.

Žinomos Amerikos leksikografės nuotaikingas, humoro persmelktas pasakojimas apie žodynų kūrimo procesą. Aptariami įvairūs žodynų rengimo leidykloje praktikos klausimai, atskleidžiama daugybė mažai žinomų leksikografijos istorijos faktų bei leidyklos „Merriam-Webster“, kurioje dirba knygos autorė, profesinis gyvenimas.

Rieff, David. In praise of forgetting : historical memory and its ironies. – New Haven ; London : Yale University Press, 2016. – 145 p.

Šios prieštaringos knygos autorius bando paneigti teiginį, kad negalima pamiršti praeities, nes kitaip ji pasikartos. Anot jo, nuolat berti druską ant šviežių istorinių žaizdų yra nesveika, neproduktyvu ir net amoralu. Remdamasis šiuolaikinių karo konfliktų pavyzdžiais ir savo karo korespondento patirtimi, D. Ryfas (Rieff) nagrinėja, kaip manipuliuojama istorine atmintimi, formuojant visuomenės nuomonę dėl galimo konflikto tęsimo ar susitaikymo.

Trentmann, Frank. Empire of things. – Harmondsworth : Penguin Books, 2017. – 862 p.

Vartojimas dažnai laikomas šiuolaikiniu amerikietiškos kilmės reiškiniu, nors jis atsirado daug anksčiau ir visada turėjo globalų pobūdį. Šioje plataus masto, išsamioje studijoje atskleidžiama vartojimo istorija nuo Renesanso Italijos ir Mingų dinastijos laikų Kinijos iki šiandienos globalios ekonomikos. Aptariamas tarptautinės prekybos prabangos prekėmis (kava, šilku, porcelianu ir kt.) poveikis vartotojų poreikiams visame pasaulyje; didžiulės prabangos prekių paklausos atsiradimas; supermarketų, kreditinių kortelių bei reklamos plėtros įtaka pirkimo įpročiams ir kt.

The Cambridge history of medieval music. – Cambridge : Cambridge University Press, 2018.
Vol. 1. – 626 p.
Vol. 2. – 600 p.

Šiame išsamiame veikale pateikiama Viduramžių Vakarų Europos muzikos istorija, aprėpiant tūkstančio metų laikotarpį. Remiantis naujaisiais tyrimais, nagrinėjami visi pagrindiniai Viduramžių muzikos žanrai: nuo ankstyviausių choralų ir liturginės muzikos iki liaudies bei trubadūrų dainų. Aptariamas polifoninės muzikos radimasis ir raida, žymesnių kompozitorių kūryba, taip pat muzikos teorija, atlikimas, institucijos ir kultūra.