Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Alma i Valdas : nasz los – Litwa. – Toruń : Wydawnictwo Adam Marszałek : we współpr. z Konsulem Honorowym Republiki Litewskiej, 2008. – 273 p.

Lenkakalbiams skaitytojams skirta prezidento Valdo Adamkaus ir jo žmonos Almos prisiminimų knyga, apimanti jų gyvenimo laikotarpį iki 1998 m. Atskiroje jos dalyje pridedamos įdomios ir informatyvios nuotraukos iš šių iškilių asmenybių gyvenimo.

Dąbrowski, Przemysław. Tradycja Wielkiego Księstwa Litewskiego a rzeczywistość : myśl polityczno-prawna i działalność Tadeusza Wróblewskiego (1858–1925). –  Sopot : Arche, 2018. – 364 p.

Knygos autorius parašė penkias monografijas ir kelias dešimtis mokslinių straipsnių apie Lenkijos politinės-teisinės minties formavimąsi ir jos bei Lietuvos tarpusavio santykius LDK teritorijose XIX a. antroje – XX a. pirmoje pusėje. Ši monografija susijusi su garsaus advokato Tado Vrublevskio intriguojančia politine-teisine bei socialine veikla. Turtinga faktografija joje dera su autoriaus kruopščiai  atlikta moksline analize. 

Dybaś, Bogusław. Fortece Rzeczypospolitej : studium z dziejów budowy fortyfikacji stałych w państwie polsko-litewskim w XVII wieku. – Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2018. – 582 p.

Knygoje analizuojami Abiejų Tautų Respublikos nuolatinių įtvirtinimų formavimo procesai, atsižvelgiant į politinę specifiką, karo technikos transformaciją, sudėtingas socialines ir ekonomines realijas. Viena iš svarbiausių publikacijos keliamų problemų – valstybinių institucijų veikla, kuriant šalies apsaugos nuo grėsmių sistemą. Į visos valstybės saugumui svarbią tvirtovių grupę 1658 m. Seimo konstitucijoje buvo atkreiptas išskirtinis dėmesys.

Kazimierz Wielki i jego państwo : w siedemsetną rocznicę urodzin ostatniego Piasta na tronie polskim. – Bydgoszcz : Wydawnictwo Uniwersytetu Kazimierza Wielkiego, 2011. – 247 p.

Žymių mokslininkų iš Lenkijos, Vokietijos, Ukrainos ir Vengrijos 16 straipsnių rinkinys karaliaus Kazimiero III Didžiojo vykdytos politikos tematika. Publikacijoje pateikiama medžiaga apie paskutiniojo Piastų giminės valdovo laikus ir jo asmenį.

Dudziński, Paweł. Współczesna heraldyka i zwyczaje heraldyczne w kościołach chrześcijańskich.– Warszawa : Wydawnictwo DiG, 2007.

T. 1. – 461 p.
T. 2. – 256 p.

Heraldinė Bažnyčios simbolika išlieka aktualus tyrimų objektas. Dvitomio autorius pristatė visas herbus vartojančias šiuolaikines pasaulio Bažnyčias, aptarė herbų sukūrimo ir panaudojimo kasdieniame gyvenime ir liturgijoje aplinkybes. T. 1: tekstinė dalis bažnytinės simbolikos tematika, t. 2: herbų katalogas. 

Mironowicz, Antoni. Cerkiew Prawosławna w II Rzeczypospolitej. – Białystok : Agencja Wydawnicza EkoPress, 2018. – 256 p.

Autoriaus specializacija – Vidurio ir Rytų Europos stačiatikių bažnyčios istorija. Šia tema jis parašė 55 monografijas. Knygoje aptariama bažnytinės teisės situacija, santykiai su kitomis krikščioniškomis konfesijomis ir valstybės institucijomis, vienuolijų ir bažnytinių brolijų būklė XX a. pirmoje pusėje.

Wrona, Jerzy. Analiza elementów geograficznych i ich symboliki na flagach oraz w herbach państw współczesnego świata. – Kraków : Wydawnictwo Akademii Ekonomicznej w Krakowie, 2002. – 322 p.

Svarbiausi simboliai, patvirtinantys valstybės suverenitetą ir tapatumą, yra herbas, vėliava ir himnas. Jie dažniausiai susieti su šalių istorija ir geografija. Darbe analizuojami grafiniai šių simbolių elementai, spalvos valstybinėse vėliavose ir herbuose, jų ryšys su geografija bei kitais gamtos mokslais ir politine santvarka. Atsižvelgta į jų pasikartojimų teisėtumą, universalumą, erdvinį pasiskirstymą bei pasikeitimus geografinėje simbolikoje šiuolaikinio pasaulio vėliavose ir herbuose.

Od kolekcjonerstwa do muzealnictwa : 160-lecie pierwszej wystawy w Muzeum Archeologicznym w Krakowie. – Kraków : Muzeum Archeologiczne w Krakowie, 2018. – 201 p.

1850 m. įkurtas Krokuvos archeologijos muziejus nuo 1858 m. tapo paveldo muziejumi, kuriame tais pačiais metais buvo atidaryta senųjų meno paminklų paroda. 160-ųjų jo metinių proga 2018 m. Krokuvos archeologijos muziejuje parengta ekspozicija, skirta parodos autoriams ir jų darbams paminėti, palyginti juos su šiuolaikine archeologijos vizija. Šiame parodos kataloge spausdinami straipsniai, kuriuose aprašomas kelias nuo pavienių kolekcijų iki muziejininkystės, gausiai pridėta eksponatų nuotraukų.

Najstarsza księga promocji Wydziału Sztuk Uniwersytetu Krakowskiego z lat 1402–1541. – Warszawa : Instytut Historii PAN, 2011. – 419 p.

Seniausios registracijos knygos, kurioje surinkta apie 5600 1402–1541 m. Krokuvos universiteto Menų fakultete bakalauro, o vėliau – 1260 iš jų magistro laipsnį gavusių studentų sąrašai, leidimas.   Knygoje pateikti biografiniai ir tolesnės jų darbinės veiklos duomenys. Panaudotos dokumento faksimilės. Originalas saugomas Krokuvos Jogailaičių universiteto bibliotekoje.

Eidintas, Alfonsas. Szukaj moskiewskiego Sfinksa : powieść historyczna. – Warszawa : Wydawnictwo DiG, 2015. – 507 p.

Lietuvos istorikas, diplomatas, remdamasis istorine literatūra, amžininkų atsiminimais, dokumentais ir archyvine medžiaga, sukūrė istorinį romaną. Pateikiamas jo vertimas į lenkų kalbą. Knygoje vaizduojami Lietuvos žmonėms ir valstybei lemtingi 1939–1940 metai. Kūrinio siužete atspindėti slaptieji Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sutarčių protokolai, Lietuvai primesta savitarpio pagalbos sutartis, klastingi kaltinimai ir ultimatumas, okupacija ir aneksija.

Balberyczski, Mendel. Likwidacja getta Wileńskiego. – Warszawa : Żydowski Instytut Historyczny im. Emanuela Ringelbluma, 2018. – 106 p.

Mendelis Balberiškis – Lietuvoje gimęs, holokaustą išgyvenęs žydų politikas, rašytojas. Pirmas knygos leidimas pasirodė 1946 m. Autoriaus ir jo artimųjų likimai tiesiogiai susiję su Vilniaus getu ir jo likvidavimu. Liudytojo prisiminimuose pasakojama apie paskutinį Vilniaus geto egzistavimo laikotarpį, nuotaikas jo likvidavimo išvakarėse, gestapininkų ir policininkų veiksmus 1943 m. rugsėjo 1–4 d., žydų perkėlimą į koncentracijos stovyklas. 1943 m. rugsėjo 23–24 d. Vilniaus getas buvo likviduotas galutinai.

Milerytė-Japertienė, Giedrė. Wizje stosunków polsko-litewskich w środowiskach emigracji 1945–1990. – Kraków : Ośrodek Myśli Politycznej, 2017. – 320 p.

Monografijoje aptariami pusės amžiaus lietuvių ir lenkų santykiai emigracijoje. Knygoje analizuojami realūs kontaktai Vakaruose, susipriešinimo ir bendradarbiavimo idėjos, pristatoma emigracinėje spaudoje vykusi polemika dėl Lietuvos ir Lenkijos ateities vizijų, supažindinama su jas įgyvendinančiais asmenimis ir jų idėjomis.