Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Marks, P. J. M. An anthology of decorated papers : a sourcebook for designers. – London : Thames & Hudson ; The British Library, 2015. – 256 p.

Šioje puošniai išleistoje antologijoje pateikiami keli šimtai įvairių dekoruoto popieriaus rūšių pavyzdžių, taip pat aptariama dekoruoto popieriaus raida, jo rūšys, gamybos metodai ir tradicijos. Knygoje panaudoti eksponatai iš vienos turtingiausių dekoruoto popieriaus kolekcijų pasaulyje – Britų bibliotekoje saugomos Olgos Hirsch kolekcijos. Knyga nudžiugins dailininkus, bibliofilus, knygrišius ir visus besidominančius taikomąja daile. 

The world of ornament. – Köln : Taschen, 2015. – 821 p.

Šį gausiai iliustruotą tomą sudaro du kapitaliniai XIX a. ornamentų katalogai, aprėpiantys laikotarpį nuo viduramžių iki XIX a. Aptariami gobelenuose, rankraščių iliuminacijose, kilimuose, freskose, mozaikose pasitaikantys ornamentai. Pateikiama išsami informacija apie istorinius puošybos raštus ir būdus, aptariama meninių stilių įvairovė.

Ward, Ossian. Ways of looking : how to experience contemporary art. – London : Laurence King Publishing, 2014. – 176 p.

Šis vadovas paaiškina, kaip suvokti šiuolaikinį meną, pasitelkiant tabula rasa – tuščio lapo ir atviro proto – koncepciją. Pateikta alternatyvi šiuolaikinio meno klasifikacijos sistema, kurioje vartojamos nestandartinės kategorijos: „Menas kaip pramoga“, „Menas kaip konfrontacija“, „Menas kaip juokas“. Jas pasitelkiant, galima rasti naujų būdų net paslaptingiausiai šiandienos meno reikšmei suvokti. Detaliai aptariama 20 svarbių šiuolaikinio menų pavyzdžių.

Ijäs, Miia. Res publica redefined? : the Polish-Lithuanian transition period of the 1560s and 1570s in the context of European state formation processes. – Frankfurt am Main : Peterlang, 2016. – 304 p. – (Eastern and Central European Studies ; 5)

Knygoje rašoma apie pereinamąjį Lietuvos–Lenkijos valstybės laikotarpį (1560–1570 m.) tarp Jogailaičių dinastijos valdymo ir renkamosios monarchijos. Atsižvelgiama į bendrą ankstyvųjų moderniųjų laikų Europos politinį, socialinį bei religinį kontekstą. Aptariamas lenkų ir lietuvių bajorijos bei dvasininkijos požiūris į monarchiją.

Nowakowska, Natalia. King Sigismund of Poland and Martin Luther : the Reformation before confessionalization. – Oxford : Oxford University Press, 2018. – 279 p.

Šioje studijoje nagrinėjamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo požiūris į Reformacijos judėjimą. Teigiama, kad Žygimanto valdoma valstybė išsiskyrė religine tolerancija: valdovas netrukdė Reformacijai plisti Hanzos uostuose, palaikė gerus santykius su Liuterio mokymą priėmusiu vasalu, Prūsijos kunigaikščiu; sudarė sąjungas su liuteronais ir nepaisė savo paties paskelbtų erezijos ediktų. Svarstoma, kad valstybės valdančiajam elitui socialinė vienybė galėjo būti svarbesnė už doktrinų skirtumus tarp skirtingų krikščionių konfesijų.

Under a common sky : ethnic groups of the Commonwealth of Poland and Lithuania. – Warsaw : Polish History Museum ; New York : PIASA Books, 2017. – 270 p.

Šio esė rinkinio tikslas – aptarti Abiejų Tautų Respublikos kultūrinę ir etninę įvairovę, aprašyti atskiras tautas ir etnines grupes, atskleidžiant jų savitą kultūrą ir tarpusavio santykius. Esė pateikiami tautų ir etninių grupių demografiniai duomenys, atskleidžiamas jų paplitimas, socialinė struktūra ir poveikis valstybės politiniam gyvenimui bei kultūrai. Be lietuvių, lenkų ir rusėnų, minimi vokiečiai, žydai, armėnai, totoriai, karaimai, čigonai, italai, škotai ir olandų menonitai.

Roşu, Felicia. Elective monarchy in Transylvania and Poland-Lithuania, 1569–1587. – Oxford : Oxford University Press, 2017. – 221 p.

Šioje studijoje nagrinėjamas renkamųjų monarchijų atsiradimas Transilvanijoje ir Lietuvos–Lenkijos valstybėje XVI a. 8-ame dešimtmetyje. Tuo metu abiejose valstybėse susiformavo tais pačiais principais grįsta konstitucinė tvarka: renkamoji monarchija, valstybės sankcionuotas religinis pliuralizmas. Tai buvo vienintelės dvi valstybės to meto Europoje, kurių valdovų kaita buvo užtikrinama rinkimų būdu ir nevisiškai priklausė nuo dinastinio principo.

Medievalism : key critical terms. – Woodbridge : D. S. Brewer, 2017. – 281 p.

Remiantis prielaida, kad dabartinė medievistikos terminologija – nenuosekli ir chaotiška, šiame žinyne bandoma iš naujo apibūdinti ir klasifikuoti pagrindinius medievistikos terminus.

Type : a visual history of typefaces and graphic styles, 1628–1938. – Köln : Taschen, 2017. – 720 p.

Leidinyje išsamiai apžvelgiamas spaustuvinių šriftų dizainas nuo 1628 iki 1938 m. Pasitelkiant daugybę meninių šriftų, knygos puošybos elementų ir kaligrafijos meno pavyzdžių iš garsios privačios olandų kolekcininko Jano Tholemaaro kolekcijos, aptariama spaudos meno evoliucija.

Lester, Valerie. Giambattista Bodoni : his life and his world. –Boston : David R. Godine, 2015. – 255 p.

Tai pirma anglų kalba išleista įžymaus italų spaustuvininko Džiambatistos Bodonio (Giambattista Bodoni, 1740–1813) biografija. Daugiausia Romoje ir Parmoje gyvenęs spaustuvininkas ypač garsėjo kaip šriftų kūrėjas ir raižytojas. Bodonio išleistas tipografikos vadovas Manuale Tipografico (1788), kuriame pristatyta gausybė per daugelį metų sukurtų įvairių kalbų abėcėlių šriftų, laikomas spaustuvės meno šedevru. Knygoje apžvelgiama ne tik spaustuvininko veikla, bet ir to meto Italijos buitinis bei socialinis gyvenimas, audringas politinis klimatas, prancūziška Parmos miesto kultūra ir kt.

The Oxford handbook of Neo-Latin. – Oxford : Oxford University Press, 2015. – 614 p.

Ankstyvaisiais moderniaisiais laikais lotynų kalba Vakarų pasaulyje buvo plačiai vartojama kaip tarptautinė mokslo, politikos ir religijos kalba. Atsiradus spaudai, prasidėjo greitas raštijos lotynų kalba augimas. Neolotynų literatūros terminas dažnai vartojamas apibrėžiant po Petrarkos (1304–1374) sukurtą literatūrą lotynų kalba. Šiame žinyne pateikiama pagrindinių tokios literatūros kontekstų, žanrų ir paplitimo regionų apžvalga, aprėpiant jos didžiausio paplitimo laikotarpį (XV–XVIII a.) 

Jonava on the banks of the Vylia : in memory of the destroyed Jewish community of Jonava (Jonava, Lithuania). – New York : JewishGen Press, 2017. – 836 p.

Ši knyga – unikalus informacijos apie prieškarinę Jonavos žydų bendruomenę šaltinis. Ją  jidiš kalba parengė Holokaustą išgyvenę žydai emigrantai. Knygoje atskleidžiama miesto istorija ir kasdienis gyvenimas, surinkta informacija apie žydų politinius ir religinius veikėjus, XX a. intelektualinius ir sionistinius judėjimus, pateikiami liudijimai apie Holokaustą, gyventojų sąrašai ir nekrologai. Siekiant su knyga supažindinti tarptautinę bendruomenę, ji išversta į anglų kalbą.

Memorial book of Rokiskis . – New York : JewishGen Press, 2017. – 866 p.

Rokiškio žydai pirmą kartą paminėti istoriniuose šaltiniuose XVII a. Vėliau jie sudarė net 75 proc. visų miesto gyventojų ir labai paveikė krašto kultūrą bei ekonomiką. Didžioji dalis Rokiškio žydų buvo nužudyti 1941 m. Holokausto metu. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą į Pietų Afriką emigravę Rokiškio žydai 1952 m. išleido gausiai nuotraukomis iliustruotą straipsnių rinkinį jidiš kalba apie Rokiškio žydų bendruomenės istoriją, kultūrą ir kasdienį gyvenimą. Ši knyga išversta į anglų kalbą bei papildyta nauja medžiaga.