Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Pluhařová-Grigienė, Eva. Die Migration der Bilder : das Memelgebiet in fotografisch illustrierten Büchern (1881–1991). – Köln : Böhlau Verlag, 2017. – 495 p.

Vokietijoje gyvenanti menotyrininkė Eva Pluharová-Grigienė nagrinėja įvairių laikotarpių iliustruotus leidinius apie Klaipėdos kraštą. Leidiniuose išspausdintos fotografijos leidžia autorei parodyti, kaip nuo XIX a. pabaigos iki Sovietų Sąjungos griūties, atsižvelgiant į ideologiją, keitėsi šio krašto pristatymo koncepcija. Autorė lygina vokiškų, lietuviškų, sovietinių leidinių fotografijas, analizuoja istorinį, politinį bei kultūrinį kontekstą. Šis nuodugnus lyginamasis tyrimas yra vertingas indėlis į Klaipėdos krašto kultūros istoriją. Knygos pabaigoje pateikiama vietovardžių rodyklė, išsamus literatūros sąrašas.

Vydūnas. Sieben Hundert Jahre deutsch-litauischer Beziehungen : kulturhistorische Überlegungen. – Berlin : LIT, 2017. – XVI, 408 p.

Leidinys skirtas garsaus lietuvių filosofo, rašytojo, publicisto, kultūros veikėjo Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-osioms gimimo metinėms. Pirmasis knygos leidimas pasirodė Tilžėje 1932 m., bet netrukus po nacių atėjimo į valdžią buvo sunaikintas beveik visas jo tiražas. Knyga išskirtinė ne tik turiniu, bet ir rašymo istorija, taip pat pasekmėmis pačiam autoriui. Šis pakartotinis knygos leidimas pasirodė Vokietijoje kunigo Miroslavo Danio ir Vydūno brolio dukraitės Britos Storost rūpesčiu ir pastangomis. Veikalas užima reikšmingą vietą tiek kūrybiniame Vydūno palikime, tiek lietuvių istoriografijoje. Vydūno požiūris į tautos kultūros reikšmę išlieka aktualus ir šiandien.

Textile Volkskunst Ostpreußens. – Husum : Husum Druck- und Verlagsgesellschaft, 2003. – 231 p.

Tai pirma didesnės apimties monografija, skirta Rytų Prūsijos krašto liaudies tekstilės tyrimams. Gausiai iliustruotoje knygoje pristatomi tautiniai drabužiai, austi ir pinti kilimėliai, nėriniai, mezginiai, juostos, išsamiai nagrinėjami raštai, spalvos, rūbų detalės. Antrojo pasaulinio karo metais dauguma Rytprūsių etnografinių eksponatų, visų pirma iš Karaliaučiaus Prūsijos muziejaus bei Liaudies meno instituto, tai pat Elbingo miesto muziejaus, buvo sunaikinti. Todėl šie tautinės tekstilės tyrimai yra ne tik įdomūs, bet ir nepaprastai svarbūs, siekiant pažinti ir išsaugoti šią kultūros paveldo vertybę. 

Korenjak, Martin. Geschichte der neulateinischen Literatur : vom Humanismus bis zur Gegenwart. – München : C. H. Beck, 2016. – 304 p.

Lotynų kalbos istorija nesibaigia Antikos epocha. Lotynų kalba kaip bažnyčios, medicinos, teisės, gamtos mokslų kalba vartojama iki šiol. Autorius apžvelgia literatūrą lotynų kalba nuo vėlyvųjų viduramžių iki dabarties laikų. Remdamasis Europos intelektualų Erazmo Roterdamiečio, Tomo Moro, mokslininkų Johano Keplerio, Izaoko Niutono ir daugybės kitų autorių veikalais lotynų kalba, jis parodo jos reikšmę politikoje, religijoje bei moksle, pabrėžia indėlį į Europos dvasinį ir kultūrinį gyvenimą. Knygą papildo informatyvios pastabos, asmenvardžių, vietovardžių bei dalykinė rodyklės, chronologinė lentelė.

Mekas, Jonas. Ich hatte keinen Ort : Tagebücher 1944–1955. – Leipzig : Spector Books, 2017. – 479 p.

Pirmą kartą vokiečių kalba išleistas Jono Meko dienoraštis, apimantis 1944–1954 gyvenimo metus. Dienoraštis atspindi žmogaus be vietos kasdienybę, jo buitį ir būtį karo ir pokario laikotarpiu, jo nuolatinį blaškymąsi iš vietos į vietą, sudėtingus santykius su kitais žmonėmis. Dienoraštis leidžia geriau suvokti žmogaus be vietos situaciją, kurioje kyla sudėtingų klausimų: kas yra karas, kas yra kultūra, kas esu aš. 

Akteure mittelalterlicher Außenpolitik: das Beispiel Ostmitteleuropas. – Marburg : Verlag Herder-Institut, 2017. – VI, 376 p.

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia viduramžių Europos valstybių užsienio politika, tarpvalstybiniai santykiai. Dėmesio centre atsidūrė ne tik Vakarų Europa, bet ir nuo XIV a. pradžios pradėjusios formuotis valstybės Vidurio Europoje, atsižvelgiant į tuometinių valstybių interesus sudaromos dinastinės unijos. Leidinyje spausdinami tarptautinėje konferencijoje Herderio institute Vokietijoje skaityti mokslininkų pranešimai, nagrinėjantys tarptautinius viduramžių valstybių santykius, aprėpiančius Lietuvą, Lenkiją, Vengriją bei kitas Vidurio Europos valstybes. Knygos pabaigoje pateikiamos vietovardžių ir asmenvardžių rodyklės.

Allen Mären ein Herr : ritterliches Troja in illuminierten Handschriften. – Wien : Böhlau Verlag, 2017. – 277 p.

Aprašydamas Trojos karą, Homeras išaukština graikų didvyriškumą, o romėnų rašytojai, pradedant Vergilijumi, palaiko Trojos gyventojus. Trojos karo mitas kaip galios ir didvyriškumo aprašymas veikė ir vėlesnius valdovus. Netgi viduramžių Europos kunigaikščiai ir valdančiosios dinastijos savo legitimumą netiesiogiai siejo su Troja, viduramžių literatūroje apie Troją atsiranda riterių kultūros motyvų. Šiame gausiai iliustruotame leidinyje apžvelgiami XIV–XV a. prabangūs rankraščiai iš Italijos, Ispanijos ir Vidurio Europos, kurių autoriai pateikia savą Trojos karo versiją. Knygą praturtina išsamus literatūros sąrašas, vardų rodyklė.

Kossert, Andreas. Damals in Ostpreußen : der Untergang einer deutschen Provinz. – München : Deutsche Verlags-Anstalt, 2008. – 255 p.

Vokiečių istorikas Andrėjas Kosertas, žymus savo Rytų Prūsijos istorijos tyrimais, apžvelgia šio krašto istoriją, pagrindinį dėmesį sutelkdamas į gyvenimo realijas, atmosferą Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir karo metų dramatiškus įvykius. Remdamasis dokumentais, žmonių pasakojimais, autorius atskleidžia Rytų Prūsijos gyventojų viltis ir baimes, vaizdžiai atkuria jų kasdienį gyvenimą, pasakoja, kaip 1945 metų pavasarį per dvi savaites šį kraštą paliko apie 2,5 milijono gyventojų. Autorius džiaugiasi, kad senoji tėvynė išlieka gyva nuotraukose, prisiminimuose, žmonių širdyse.