Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Dornfeldt, Matthias; Seewald, Enrico. Hundert Jahre deutsch-litauische Beziehungen. – Husum, Nordsee : Husum Druck- und Verlagsgesellschaft, 2017. – 256 p.

Berlyno universiteto istorikų Matijaus Dornfeldo (Matthias Dornfeld) ir Enriko Zėvaldo (Enrico Seewald) knyga skirta Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejui. Knygos autoriai gvildena Lietuvos ryšius su Vokietija nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo Kvedlinburgo analuose 1009 metais iki diplomatinių santykių atkūrimo 1991 metais. Jie remiasi autentiškais, didžiąja dalimi iki šiol neskelbtais Vokietijos archyviniais dokumentais. Daugiausia dėmesio studijoje skiriama dvišaliams santykiams XX amžiuje po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1918 m. aptarti. Nagrinėdami šį laikotarpį, leidinio autoriai pasitelkė ne tik viešai prieinamus pirminius šaltinius, bet taip pat, tarpininkaujant Lietuvos ambasadai, išimties tvarka gavo Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politinio archyvo leidimą susipažinti su Lietuvai svarbiais dokumentais, kuriems pagal Vokietijoje galiojančius įstatymus dar taikomas 30 metų trunkantis priėjimo ribojimo laikotarpis. Knygą praturtina kruopščiai atrinktos istorinės nuotraukos ir vaizdai, atspindintys Lietuvos ir Vokietijos dvišalius santykius.

Hauschild, Stephanie. Skriptorium : die mittelalterliche Buchwerkstatt. – Darmstadt : Philipp von Zabern, 2013. – 144 p.

Meno istorikė Stefanija Haušild (Stephanie Hauschild) išsamiai apžvelgia knygų gamybą viduramžiais nuo vėlyvosios antikos kodeksų iki Gutenbergo Biblijos. Leidinyje ypač daug dėmesio skiriama skriptoriumui – rankraštinių knygų perrašinėjimo dirbtuvėms. Jame pasakojama apie knygų perrašinėtojus bei apipavidalinimo meistrus, tiriamas darbo procesų pasiskirstymas ir rašytinės knygos gaminimo technologijos, nurodomos skriptoriumuose naudotos medžiagos ir įrankiai.  

Roeck, Bernd. Der Morgen der Welt : Geschichte der Renaissance. – München : C. H. Beck, 2017. – 1304 p.

Kruopščiai parengtoje, didelės apimties knygoje istorikas Berndas Roekas (Bernd Roeck) Renesanso epochą pateikia kaip šiuolaikinio pasaulio pagrindą. Jis nagrinėja Renesanso humanistinės minties raišką mene ir architektūroje, tyrinėja literatūros ir mokslo suklestėjimą, pokyčius politikoje, religijoje bei visuomenės gyvenime, pasakoja apie to meto menininkų, poetų, valdovų, popiežių, pirklių, mokslininkų, išsilavinusių moterų gyvenimą. Autorius žvelgia į Renesansą ne vien tik kaip į antikos tradicijų atgaivinimą. Jo nuomone, šio judėjimo šaknys glūdi tiek viduramžių Europoje, tiek Islamo šalyse, Bizantijoje, Kinijoje bei Japonijoje. Knygą papildo išsamus šaltinių ir literatūros sąrašas, informatyvios pastabos, asmenvardžių rodyklė, iliustracijos.

Bayern und die Protestanten. – Regensburg : Verlag Friedrich Pustet, 2017. – 320 p.

Leidinyje spausdinama 2016 m. Miunchene vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Tarp persekiojimo ir pritarimo. Miunchenas ir protestantizmas (XVI–XIX a.)“ medžiaga. Žinomi istorikai, teologai, teisininkai, meno istorijos specialistai analizuoja permainingą protestantizmo ir evangelikų bažnyčios istoriją Bavarijoje. Platus temų spektras leidžia giliau pažvelgti į šio regiono konfesijų veiklą, religinę praktiką bei bažnytinės bendruomenės gyvenimą XVI–XIX a., susipažinti su švietimu, menu, evangeline spauda ir bažnytine publicistika. Knygos pabaigoje pateikiama vietovardžių ir asmenvardžių rodyklė, išsamios pastabos.

Rosenberg, Daniel; Grafton, Anthony. Die Zeit in Karten : eine Bilderreise durch die Geschichte. – Darmstadt : Philipp von Zabern, 2015. – 301 p.

Gausiai iliustruotoje knygoje pristatoma chronologinio vaizdavimo istorija. Žinomiems istorikams Danieliui Rozenbergui (Daniel Rosenberg) ir Entoniui Graftonui (Anthony Grafton) mielai talkino JAV ir Europos bibliotekos, leidusios leidinyje panaudoti unikalias iliustracijas. Jų knygoje beveik 300, pradedant Bažnyčios Tėvų piešiniais iš senųjų analų, Albrechto Diurerio (Albrecht Dürer) lentelėmis bei graviūromis ir baigiant 1844 metais Londone sukurtu 10 metrų ilgio ritiniu „Laiko upė“. Knygos autoriai vaizdžiai parodo chronologinio istorijos vaizdavimo raidą, aiškina, kas skatino vis naujų vaizdavimo formų atsiradimą.

Schindler, Robert. Die bebilderte Enea Silvio Piccolomini Handschrift des Charles de France : ein Beitrag zur Buchmalerei in Bourges und zum Humanismus in Frankreich. – Turnhout : Brepols, 2016. – 280 p.

Tai pirma nuodugni mokslo studija, skirta Džono Polo Gečio (John Paul Getty) muziejuje saugomam rankraščiui ms. 68 nagrinėti. Kodekse yra du žymaus humanisto, rašytojo, mokslininko Enėjaus Silvijaus Pikolominio (Eneos Silvio Piccolomini, 1405–1464), vėliau tapusio popiežiumi Pijumi II, tekstai: „De curialium miseriis“ ir „Historia de duobus amantibus“. Rankraštis vertingas tiek dėl aukštos kokybės miniatiūrų, tiek kaip Prancūzijos ankstyvojo humanizmo  kultūros paminklas. Kodeksą savo bibliotekai užsakė Karolis II (1446–1472), jaunesnysis Prancūzijos karaliaus Liudviko XI (1423–1483) brolis. Studijoje bandoma atkurti šią turtingą biblioteką, parodyti jos svarbą. Knygą papildo išsamus Karolio II bibliotekos rankraščių bei prancūziškų rankraščių su Enėjaus Silvijaus Pikolominio tekstais katalogas, literatūros sąrašas, gausios iliustracijos.

Amplonius : die Zeit, der Mensch, die Stiftung. – Erfurt : Museum für Thüringer Volkskunde, 2012. – 261 p.

Leidinys skirtas garsiosios Erfurto bibliotekos Bibliotheca Amploniana 600-osioms įkūrimo metinėms. Dėmesio centre – Erfurto universiteto rektorius, mokslininkas, teologas, gydytojas, aistringas knygų kolekcininkas Amplonijus Ratingas de Berka (Amplonius Rating de Berka,1364–1435), padovanojęs universitetui savo viduramžių knygų ir rankraščių kolekciją. Jo gyvenimas ir veikla apžvelgiami dramatiškų XIV–XV a. kontekste, pabrėžiama Bibliotheca Amploniana reikšmė ir įtaka to meto studentams, tarp kurių buvo ir Martynas Liuteris (Martin Luther).

Luther, Martin. Von den Juden und ihren Lügen. – Wiesbaden : Berlin University Press, 2016. – XVII, 328 p.

Mažai kas žino, kad protestantiškosios reformacijos pradininkas Martynas Liuteris (Martin Luther) buvo antisemitas, o jo mintys prisidėjo prie antisemitizmo plitimo Vokietijoje. 1543 m. parašytame traktate „Apie žydus ir jų melą“ jis teigia, kad žydai jau seniai nebėra Dievo išrinktoji tauta, kaltina žydus intrigomis, melu, pykčiu, amžinu pavydu visiems, vagystėmis. Vienintele išeitimi iš susidariusios padėties Martynas Liuteris mato savanoriškame arba netgi priverstiniame žydų krikšte. Tai naujas, pirmas po 1936 m. traktato leidimas, peržiūrėtas ir papildytas gausiais judaizmo ir religijotyros profesoriaus, teologo Matijaus Morgenšterno (Matthias Morgenstern) komentarais. Knygoje spausdinamas išsamus aiškinamasis žodynas, asmenvardžių rodyklė, Biblijos bei Talmudo citatų rodyklės, literatūros sąrašas.

Menke, Karl-Heinz. Sakramentalität : Wesen und Wunde des Katholizismus. – Regensburg : Verlag Friedrich Pustet, 2013. – 360 p.

Pagrindinė knygos tezė – katalikybė tai ne tam tikra dogmatika ar tikėjimo organizacija, o sakramentinė krikščionybės gyvenimo ir mąstymo forma. Autorius teigia, kad katalikybės vidus per pastaruosius dešimtmečius buvo pažeistas giliau nei Reformacijos ir Apšvietos laikais. Didžiausią poveikį turėjo įvairių pavidalų „postmodernizmas“. Tie, kurie nenori pripažinti, kad katalikybės esmė yra sakramentiškumas, tiki, jog reikalavimas išspręsti moterų kunigystės klausimą ar „eucharistinio svetingumo“ problema ir panašios Katalikų bažnyčios pertvarkos yra tik nuolaidos, neprarandant savo identiteto. Knygos autorius išsako priešingą nuomonę.