Paroda „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“
2017 m. rugsėjo 20 – spalio 16 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“.
Dar 1323 m. Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, įvairių profesijų ir amatų atstovams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą ir apsigyventi joje, žadėdamas sudaryti palankias gyvenimo ir darbo sąlygas. Vilnius augo, plėtėsi, jo raidą veikė įvairūs istoriniai įvykiai, jis visada buvo daugiatautis. Jame sugebėjo sugyventi gausybė skirtingų tautybių, kultūrų, konfesijų žmonių. Lietuvą kuriant prisidėjo ir prisideda daugelio tautų atstovai.
2013 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas gegužės 21-ąją paskelbė Lietuvos tautinių bendrijų diena.
Paroda parengta 2014 m. gegužės 21 d., pirmą kartą pažymint Lietuvos tautinių bendrijų dieną. Papildyta 2016 m. ir 2017 m.
Rengiant parodą „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“ buvo siekiama plačiau pristatyti valstybės daugiakultūriškumą, įvairiapusiškumą bei spalvingumą. Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis Lietuvoje gyveno 154 tautybių asmenys. Lietuvių tautybės asmenys sudarė 84 proc., o įvairių kitų tautybių – apie 16 proc. visų Respublikos gyventojų. Didžiausios tautinės mažumos šalyje – lenkai (apie 6,6 proc. gyventojų), rusai (5,8 proc.), baltarusiai (1,2 proc.).
Buvo svarbu pabrėžti, jog 2013–2016 metais beveik kiekviena iš susikūrusių ir įregistruotų Lietuvos tautinių bendrijų minėjo savo veiklos 25-metį. Tad šioje parodoje eksponuojami stendai, kuriuose pristatoma dvidešimt vienos Lietuvos tautinių bendrijų istorija ir veikla, vainikuoja ketvirčio amžiaus bendrijų darbus.
Šioje parodoje kiekviena tautinė bendrija prisistato pati: bendrijos pačios rengė tekstus, parinko iliustracijas, išsakė tai, kas joms atrodė svarbu ir aktualu. Parodos sudarytojos nesiėmė atsakomybės už bendrijų pateiktą informaciją ir jos turinį, taip palikdamos visišką laisvę tekstų autoriams.
Tikime, kad paroda leis ne tik susipažinti, bet ir giliau pažinti Lietuvos tautines bendrijas, prisidės prie tolerancijos ugdymo bei plėtos kultūrų dialogą visuomenėje.
Parodos parengimo idėja kilo Tautinių bendrijų taryboje. Ją parėmė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Tautinių bendrijų ir savivaldos plėtojimo komitetas, o jos gamybą finansavo Vilniaus miesto savivaldybė.
Parodos sudarytojos: Tautinių bendrijų tarybos pirmininkė (2013–2015 m. kadencijai) doc. dr. Galina Miškinienė ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų centro vyr. specialistė Tatjana Girniuvienė. Parodą padėjo rengti Tautinių bendrijų namai ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Informaciją rengė Tautinių bendrijų namai