Vieno eksponato parodoje – „Lietuvos aido“ pirmasis numeris
2017 m. rugsėjo 6 d. – spalio 18 d. vieno eksponato parodoje – laikraščio „Lietuvos aidas“ pirmasis numeris.
Š. m. rugsėjo 6 d. sukanka 100 metų nuo laikraščio „Lietuvos aidas“ pirmojo numerio pasirodymo. „Lietuvos aidas“ – reikšmingas Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo dokumentas. Jame 1918 m. vasario 19 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.
Laikraštis įkurtas ir ėjo Lietuvos Tarybos iniciatyva. Jo steigėjas ir atsakingasis redaktorius buvo Antanas Smetona, tačiau faktiškai redagavo Petras Klimas. „Lietuvos aide“ dirbo ar bendradarbiavo Mykolas Biržiška, Juozapas Stankevičius, Aleksandras Stulginskis, Jurgis Šaulys, Vincas Zajančkauskis, Peliksas Bugailiškis, Antanas Žmuidzinavičius. Gavus okupacinės vokiečių valdžios leidimą, laikraštis ėjo Vilniuje nuo 1917 m. rugsėjo 6 d. iki 1919 m. sausio 1 d., kai artėjant okupacinei bolševikų kariuomenei iš Vilniaus buvo priverstos pasitraukti Lietuvos Respublikos įstaigos. 1919–1928 m. vietoje „Lietuvos aido“ Kaune buvo leidžiamas laikraštis „Lietuva“.
Iš pradžių laikraštis ėjo du kartus per savaitę, po to tapo dienraščiu. 1917–1919 m. pasirodė 214 numerių. Leistas su savaitiniu priedu „Mūsų ūkis“, iliustruotu priedu „Liuosoji valanda“. Valstybės kūrimo metu „Lietuvos aidas“ spausdino svarbiausius vyriausybės dokumentus, aktualius straipsnius, žinias iš viso pasaulio. Numerį su Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktu uždraudė leisti vokiečių cenzūra, bet redaktoriaus Petro Klimo ir laikraščio bendradarbių pastangomis jis buvo slapta atspausdintas ir išplatintas. Vienas iš tokių egzempliorių saugomas ir LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje.
„Lietuvos aidas“ vėl atgaivintas 1928 m. vasario 1 d. Kaune. Redaktoriumi tapo Valentinas Gustainis, po jo – rašytojas Ignas Šeinius, Vytautas Alantas, Aleksandras Merkelis, Tomas Bronius Dirmeikis. Įvairiu metu redakcijoje dirbo Faustas Kirša, Bronys Raila, Augustinas Gricius, kiti žinomi publicistai. Nuo 1935 m. pabaigos ėjo dvi laidos – rytinė ir vakarinė. 1940 m. liepos 15 d. pasirodė paskutinis (5544-tasis) valstybės laikraščio numeris.
Trečią kartą „Lietuvos aido“ leidimas atnaujintas Vilniuje 1990 m. gegužės 8 d.
„Pagaliau mūsų krašto gyvenimo sąlygos tiek atsimainė, kad tapo galima leisti „Lietuvos aidą“. Gerai numanydami šios valandos vairumą ir svarbumą, susitelkėme apie jį pasauliniai inteligentai ir kunigai, visi, kurie tik pavaldome plunksną, nepaisydami nei srovių, nei pažiūrų skirtumo. Visus mus čia suspietė rimtas mūsų tautos ir mūsų gimtosios šalies padėjimas. Tos minties tad vedami, atmetėme kuriam laikui visa, kas mus skiria nuo kits kito, ir sustojome ant bendrųjų darbo pamatų, kurie mus šlieja krūvon. Doros dėsniai bei teisė turėtų gauti viršų ant valstybių pajėgos“.
Pirmutinis žodis. Lietuvos aidas. 1917, rugsėjo 6 (Nr. 1)
Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriaus vadovė Aida Grybienė