Vieno eksponato parodoje – Motiejaus Mechoviečio „Traktatas apie dvi Sarmatijas“
2017 m. liepos 12 – rugpjūčio 30 d. vieno eksponato parodoje – 1517-ais metais Jano Halerio spaustuvėje Krokuvoje išleistas Motiejaus Mechoviečio „Traktatas apie dvi Sarmatijas, Azijos ir Europos, ir apie jų sritis, gyventojus, papročius“.
Maciej z Miechowa (apie 1457–1523). Tractatus de duabus Sarmatiis Asiana et Europiana et de contentis in eis. – Cracouie [Kraków] : opera et impensis Ioannis Haller, 1517. – [65] p. : frontispisas, inicialai ; 4° (20 cm). LMAVB RSS L-16/51
Šiais metais minime Reformacijos 500-ų metų sukaktį, taip pat juos esame paskyrę pirmajam LDK leidėjui ir spaustuvininkui Pranciškui Skorinai ir jo Prahoje pradėtos leisti Rusėniškosios Biblijos 500-ų metų jubiliejui.
Tais pačiais 1517-aisiais Krokuvos pirklys ir leidėjas Janas Haleris (1467–1525), savo spaustuvėje spausdinęs Cicerono, Erazmo Roterdamiečio veikalus, Mikalojaus Koperniko vertimus, išleido Krokuvos akademijos rektoriaus M. Mechoviečio Traktatą apie dvi Sarmatijas.
Šis lotynų kalba pasirodęs kosmografijos Traktatas – pirmasis mokslinis Rytų Europos žemių tarp Vyslos, Dono ir Kaspijos jūros geografinis ir etnografinis aprašymas, kuriame ištaisyta daug dar Antikos autorių klaidingų teiginių, išplėtota J. Dlugošo lenkų kilmės iš sarmatų teorija. Šis veikalas, vien XVI amžiuje išleistas 17 kartų, išverstas į vokiečių, italų, olandų kalbas, padarė didelę įtaką to meto geografijos ir kartografijos mokslui. Knygą sudaro dvi dalys. Pirmojoje, skirtoje Azijos Sarmatijai, rašoma apie totorius ir turkus, jų gyvenamą teritoriją, papročius, jų pirmtakus gotus, vandalus ir hunus. Antrąją dalį, skirtą Europos Sarmatijai, sudaro du traktatai: 1) apie Rusiją, apie Lietuvą ir Žemaitiją ir 2) apie Maskvijos šiaurės rytų – Skitų, Permės, Baskirdų, Korelų žemes, anuomet Maskvos pajungtas.
Autorius Motiejus Mechovietis – pagal išsilavinimą gydytojas, kaip ir dauguma Renesanso epochos autorių, plačių užmojų žmogus, dar ir pedagogas, geografas, istorikas. Būdamas šešiolikos pradėjo bakalauro studijas Krokuvos universitete ir jas 1479 m. baigė magistro laipsniu. 1480–1485 m. toliau lavinosi užsienyje – Prahoje, Florencijoje, Padujoje. Grįžęs į gimtinę, su trumpa pertrauka dirbo Krokuvos akademijoje, 1501–1519 m. buvo jos rektorius. Įsteigė medicinos katedrą, šelpė neturtingus gabius studentus. Būdamas garsus gydytojas, tapo Ldk Žygimanto Senojo rūmų gydytoju ir, kaip tuomet buvo įprasta, astrologu. Gyvendamas pasiturinčiai galėjo užsiimti mėgstama veikla: parašė ir išleido šviečiamojo pobūdžio medicinos ir istorijos knygų.
Eksponuojamos knygos egzempliorius buvo Pustynios dvarininko grafo Henriko Broelio Pliaterio (1868–1891?) ir advokato Tado Vrublevskio (1858–1925) asmeninėse bibliotekose. Tą liudija antspaudai, ekslibrisai ir viršelio puošmena – paauksuoti įspaudai.
Parengė LMAVB Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Dalia Bikauskienė