Tylos įžadų apgaubti: kamalduliai Lietuvoje
2017 m. liepos 10 – rugsėjo 15 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda, skirta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikusiems Pažaislio ir Vygrių kamaldulių vienuolynams. Eksponuojami XVIII a. sudaryti dokumentai. Kamaldulių vienuolijos kasdienis gyvenimas – vienuolių pamaldumas, neturtas, valgis ir pasninkas, darbas, tylos laikymasis ir nuolatinis amžinybės apmąstymas – pristatytas jėzuito, Varmijos vyskupo Jano Kurdvanovskio eilėmis. Pažaislio vienuolyną reprezentuoja Vilniaus vyskupo K. K. Bžostovskio raštas dėl vienuolyno bažnyčios konsekravimo, vyskupo sufragano F. Tovianskio raštas dėl šv. Fausto relikvijų dovanojimo, popiežiaus nuncijaus Jono Andriejaus Archetti leidimas moterims dalyvauti vienuolyno bažnyčios pamaldose, vienuolyno vizitacijos dokumentai. Pristatomi vienuolių kasdienybę ir buitį atskleidžiantys šaltiniai: tai prioro sutartis su daržininku, prioro laiškas Vilniaus vyskupui J. N. Kosakovskiui – leidimo prašymas valgyti mėsą ir kt. Iš negausių mūsų bibliotekoje saugomų Vygrių kamaldulių vienuolyno dokumentų eksponuojamas prioro raštas į Karaliaučių vykstantiems vienuoliams, įgaliojimas advokatui Jonui Serdakovkiui ginti vienuolyno bylą. Parodą praturtina ir papuošia Pažaislio ir Vygrių salos kamaldulių vienuolynų vaizdai, išlikę raižinių reprodukcijose ir senose fotografijose.
Parodoje eksponuojami rašytiniai ir ikonografiniai šaltiniai atskleidžia šios mums menkai pažįstamos vienuolijos grožį ir kasdienį gyvenimą, apgaubtą paslaptingos tylos ir legendų.
Apie kamaldulius. Kamaldulių vienuolijos pradžia siejama su benediktinu šv. Romualdu (952‒1027), kuris 1012 m. Kamaldolyje (Camaldoli, Campo di Maldoli) įsteigė pirmąjį vienuolyną (ordiną 1072 m. patvirtinto popiežius Aleksandras II). Šv. Romualdo mokinys buvo ir Lietuvos pasienio žemėse 1009 m. žuvęs šv. Brunonas Kverfurtietis, su kuriuo siejamas pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) veikė du kamaldulių vienuolynai: 1664 m. buvo įsteigtas vienuolynas Pažaislyje, o prieš 350 metų (1667) kamalduliai įsikūrė Vygriuose (dab. Lenkija). Kaip ir kiti Lenkijos ir Lietuvos provincijos vienuolynai, jie priklausė reformuotai Monte Koronos (Monte Corona) kongregacijai. Kamaldulių vienuoliai laikosi griežtos šv. Benedikto regulos, duoda tylėjimo įžadą ir gyvena atsiskyrėlišką gyvenimą, todėl jų gyvenimą žmonės dažnai apipindavo legendomis.
Pažaislio kamaldulių vienuolyną 1664 m. fundavo LDK kancleris Kristupas Pacas. Jo pasirinkimui įtaką turėjo giminaitis Žemaičių vyskupas Mikalojus Pacas (m. 1624), kuris, gyvendamas Padujoje, dažnai lankydavo Monte Rua ereme įsikūrusius kamaldulius. Pirmajam LDK kamaldulių vienuolynui buvo parinktas miškų apsuptas Pažaislio kalnelis ties Nemuno vingiu netoli Kauno. Vienuolynui duotas Mons Pacis pavadinimas, turėjęs dvi prasmes – linkėjo Dievo siunčiamos taikos po neramių karo metų („Taikos kalnas“) ir siejosi su fundatoriaus pavarde („Paco kalnas“). Barokinis Pažaislio vienuolynas yra vienas gražiausių Lietuvoje architektūros ansamblių. Po 1831 m. sukilimo caro įsakymu vienuolynas buvo uždarytas, o jo vietoje įsikūrė stačiatikių vienuolynas (rus. Пожайскiй-Успенскiй монастырь), veikęs iki 1915 m. Vėliau (1920) Pažaislyje apsigyveno iš Čikagos atvykusios Šv. Kazimiero kongregacijos seserys, kurios po sovietinio laikmečio 1992 m. čia vėl sugrįžo.
Vygriuose buvo įsteigtas antrasis LDK kamaldulių vienuolynas, 1667 m. funduotas valdovo Jono Kazimiero. Ežero pusiasalyje įsikūręs vienuolynas gavo Vygrių salos (Insula Vigrensis) pavadinimą. Vygrių vienuolynas XVIII a. laikytas vienu turtingiausių iš visų kamaldulių vienuolynų Europoje, jis dažnai rėmė skurdesnius savo provincijos vienuolynus. 1800 m. vienuolynas uždarytas, o vienuoliai iškelti į prie Varšuvos esantį vienuolyną. Pasakojama, kad kamalduliai iš vienuolyno ėjo atsiklaupę keliais su degančiomis žvakėmis rankose, prakeikdami savo skriaudėjus, o taip eidami išmynė griovį... Vienuolyno pastatai vėliau buvo pritaikomi įvairioms dvasinėms ir pasaulietinėms reikmėms.
Abu LDK veikę kamaldulių vienuolynai uždaryti XIX a. pirmoje pusėje ir daugiau neatsikūrė, o ketinimas XVIII a. pabaigoje steigti trečiąjį kamaldulių vienuolyną prie Kodenio taip ir liko neįgyvendintas.
Panaudota literatūra:
Paknys, Mindaugas. Pažaislio vienuolyno statybos ir dekoravimo istorija. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013.
Seinų ir Suvalkų kraštas : kelionių vadovas / parengėjai Jonas Drungilas, Algimantas Katilius, Giedrė Milerytė-Japertienė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015.
Parengė LMAVB Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja dr. Gita Drungilienė