Pažvelk pro dar bevardį skaidrų mineralą – gal rūkuos matyti Vilnius?
2017 m. liepos 28 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyko parodos Pažvelk pro dar bevardį skaidrų mineralą – gal rūkuos matyti Vilnius? atidarymas. Paroda skirta Vilniaus universiteto auklėtinio, filomato, 1830–1831 m. sukilimo dalyvio, pasaulinį pripažinimą pelniusio mokslininko, mineralogo, geologo, kalnų inžinieriaus, etnologo, rašytojo, ilgamečio Čilės universiteto rektoriaus, Čilės garbės piliečio Ignoto Domeikos 215-osioms gimimo metinėms paminėti. Paroda veikia liepos 3 – rugsėjo 1 d. Parodos atidarymo iškilmių metu pristatyta nauja knyga Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius (sudarytojas ir mokslinis redaktorius Algimantas Grigelis, 2017).
LMA Vrublevskių bibliotekoje parengtoje parodoje siekiama pristatyti gausius Ignoto Domeikos (1802–1889) mokslo darbus, atskleisti jo laikmečio istorinį paveldą Vilniuje ir LDK žemėse, jo atminimo įprasminimą ne tik Lietuvoje, bet ir Čilėje, Baltarusijoje, Lenkijoje. Parodos idėjos autorius ir konsultantas – Lietuvos MA akademikas Algimantas Grigelis, bibliografinę medžiagą apie I. Domeikos darbus ir literatūrą apie jį lietuviškoje spaudoje teikė Vrublevskių bibliotekos darbuotoja Sigita Dagienė.
Parodoje sekta I. Domeikos gyvenimo keliu: Nuo mūsų lankų ir gojų iki Ten, prie Ramiojo vandenyno. Šios iškilios asmenybės gyvenimą ir veiklą atspindi gausūs Čilės gamtinės aplinkos ir geologinės sandaros tyrimai, paskelbti jo veikaluose, jo dienoraščiai, laiškai, dokumentai, skelbti populiarioje ir akademinėje spaudoje. Ignoto Domeikos palikimą tyrinėjo nemažai Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Čilės mokslininkų. Fundamentinę biografijos knygą parašė geologijos mokslo istorikas Zbignevas Vuicikas (Zbigniew Wójcik, 1995), o medicinos istorikas Janas Zdzislavas Rynas (Jan ZdzisławRyn) bibliografiniam darbui subūrė dvidešimt dviejų mokslinių įstaigų iš Čilės, Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos ir Prancūzijos bibliografus ir istorikus. 2008 m. išleistoje bibliografijos rodyklėje – 8 316 įrašai. Lietuvoje I. Domeikos mokslinio paveldo įprasminimu rūpinasi akad. Algimantas Grigelis, įkūręs I. Domeikos vardo draugiją (2002), parengęs dvi monografijas (2002, 2017), paskelbęs daugiau kaip 40 straipsnių. Čilėje gyvenanti I. Domeikos ainė Paz Domeiko tyrinėja šeimos istoriją, paskelbė dvi knygas apie I. Domeiką (2002, 2005).
LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi dokumentai, susiję su Ignoto Domeikos studijomis Vilniaus universitete ir vėlesne mokslo veikla. Matysime vardinį buvusių slaptųjų filomatų ir filaretų draugijos (1817–1823) narių, kuriuos siūlyta ištremti, sąrašą. Be kitų asmenų, sąraše minimos Ignoto Domeikos, Adomo Mickevičiaus, Tomo Zano pavardės.
Bibliotekoje saugomas ir kitas dokumentas – tai I. Domeikos pastabos dėl jo kolegų studentų rašinių apie atmosferos slėgį bei gamtos istorijos objektą (1818–1819). Stenduose eksponuojama ir etnografinę, švietėjišką I. Domeikos veiklą atspindinti jo kelionių knyga Araukania i jej mieszkańcy (Araukanija ir jos gyventojai, 1860), Moje podróże. Pamiętniki wygnańca (Mano kelionės. Tremtinio atsiminimai, 1962–1963) bei Listy do Władysława Laskowicza (Laiškai Vladislovui Laskovičiui, 1976).
Ignotui Domeikai skirta jubiliejinė paroda praturtinta eksponatais iš kitų mokslo ir atminties institucijų: autentiškas I. Domeikos žemėlapis Carte hydrographique de la Pologne i zawarte w ich łonie pokłady metaliczne (1838), A. Petraškevičiaus laiškas I. Domeikai (1863), knyga Rzut oka na Kordyliery Chilijskie i zawarte w ich łonie pokłady metaliczne (Žvilgsnis į Čilės Kordiljerus ir jų gelmėse slypinčias metalo rūdas, 1878) su I. Domeikos autografu, Pamiętniki Domeyki. Moje podróże (Domeikos atsiminimai. Mano kelionės, 1838–1886) Leono Domeikos perrašas, I. Domeikos sudarytų Lietuvos ir Lenkijos žemių žemėlapių iš atlaso Atlas de l’ancienne Pologne (1850) faksimilės (iš Vilniaus universiteto bibliotekos); mokslinėje-memorialinėje ekspedicijoje į Čilę (vadovas Vladas Vitkauskas) surinkta uolienų ir mineralų kolekcija (2002). Jos metu buvo aplankyti telkiniai, kuriuos tyrė Ignotas Domeika, jo kelionių vietos, aprašytos dienoraščiuose, pasiektas Domeikos kalnagūbris (Cordillera Domeiko), ir jo aukščiausia viršūnė – užgesęs ugnikalnis Donja Inesa; užkopta į aukščiausią Žemės ugnikalnį Ochos del Salado Aukštųjų Andų kalnyne. Visuose lankytuose objektuose buvo renkamos būdingos jiems uolienos, rūdos tirtos Domeikos, jo surasti mineralai. Dalį retesnių eksponatų padovanojo La Serenos universiteto darbuotojas Klaudijus Kanutas de Bonas (Claudio Canut de Bon Urrutia). Mineralų kolekcija, saugoma Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Geologijos ir mineralogijos katedros Ignoto Domeikos kabinete; taip pat – I. Domeikos bareljefas (aut. L. Pivoriūnas) (iš Vilniaus universiteto, akad. Motuzos rūpesčiu); mineralas domeikitas, pavadintas mineralogo Ignoto Domeikos garbei ir knyga apie I. Domeikos gyvenimą ispanų kalba Domeyko, Paz. Ignacio Domeyko: la vida de un emigrante (2002) (iš Vilniaus universiteto Geologijos muziejaus); I. Domeikos portretas, kurį iš Gervėčiuose (Baltarusija) gyvenančių Ignoto Domeikos giminių 1934 m. prof. Juozas Dalinkevičius gavo dovanų (iš Aplinkos ministerijos Žemės gelmių informacijos centro); portretas Ignotas Domeika 1838 metais (dail. Irina Šatūnas, 2008), La Serenos universiteto Ignoto Domeikos vardo Mineralogijos muziejuje parengta Čilės mineralų kolekcija (2006 metai) ir Čilės universiteto darbai (iš asmeninės p. Aliucijos Orentaitės ir prof. Romualdo Šviedrio kolekcijos).
Parodos rengėjai nuoširdžiai dėkoja už paskolintus raritetus ir galimybę juos eksponuoti. LMA Vrublevskių bibliotekoje parengta paroda yra tarptautinės konferencijos Be praeities nėra ateities, skirtos Ignoto Domeikos 215-osioms gimimo metinėms, dalis. Konferencija vyko Vilniuje 2017 m. liepos 28–30 d. Parodą parengė Rūta Kazlauskienė, dr. Birutė Railienė ir Sigita Dagienė.
Apie Ignotą Domeiką (parengta pagal leidinį 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. Vilnius, 2009.)
Ignotas Domeika gimė 1802 m. liepos 31 d. Nedzviadkoje, Naugarduko apskrityje (dab. Baltarusija), buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų šeimoje. Baigęs Ščiutino Pijorų ordino kolegiją, 1816–1820 m. studijavo matematiką, chemiją, geologiją Vilniaus universitete, 1822 m. gavo filosofijos magistro laipsnį. 1819 m. įstojo į Filomatų draugiją, už priklausymą jai kalintas. Dalyvavo 1830–1831 m. sukilime: jam pralaimėjus su sukilėlių kariuomenės likučiais pasitraukė į Prūsiją, vėliau į Prancūziją. 1837 m. baigė Aukštąją kalnakasybos mokyklą (École Nationale des Mines) Paryžiuje, dirbo geologu Elzase (Alsace, Prancūzija). Artimai bendravo su Adomu Mickevičiumi.
1838 m. pakviestas į Čilę dėstyti La Serenos licėjuje (Coquimbo koledže). Mokė fizikos, chemijos, mineralogijos, kasybos, uolienų ir rūdų cheminės analizės metodų. 1846–1884 m. dirbo Čilės švietimo sistemos institucijose. 1850 m. vedė Enriketą Sotomajor. Jie pragyveno kartu 20 metų, iki jos ankstyvos mirties. Susilaukė keturių vaikų, iš kurių trys užaugo. 1867–1884 m. – Čilės universiteto Santjage profesorius ir rektorius. Surengė ekspedicijas po Andų kalnus, Atakamos (Atacama) dykumą, Ramiojo vandenyno pakrantėmis, rinko ir tyrė mineralus, uolienas, fosilijas, sudarė jų kolekcijas (4000 mineralų pavyzdžių padovanojo Čilės universitetui), lankė ir aprašinėjo rūdinius telkinius. Sudarė pirmąjį Čilės geologinį žemėlapį. 1845 m. keliavo po Araukaniją (Araucania) – indėnų mapučių kraštą, apie kuriuos surinko ir paskelbė etnografinės medžiagos. 1884 m. atvyko į Lietuvą, gyveno pas dukterį Aną Žybartauščiznos dvarelyje (prie Zietelos, dab. Baltarusija). Lankėsi Paryžiuje, Romoje, Krokuvoje, aplankė Šventąją žemę (Jeruzalę). 1888 m. grįžo į Čilę. Mirė 1889 m. sausio 23 d., palaidotas Santjage.
Ignotas Domeika ištyrė ir aprašė daugiau kaip 20 naudingųjų iškasenų telkinių; surado naujų mineralų – arkueritą, domeikitą, kokimbitą, kopiapitą, kuprošejelitą, štromeijeritą, tokornalitą ir kitus. Išskyrė metalogenines juostas ir veiksnius, lemiančius vario, molibdeno, sidabro, aukso ir kitų metalų telkinių išsidėstymą (Domeikos lūžių sistema), surinko geologinius rinkinius, saugomus La Serenos universitete, jo namuose Santjage, Kalnakasybos mokykloje Paryžiuje, Krokuvos ir Varšuvos universitetuose. Lenkų, vokiečių, ispanų ir prancūzų kalbomis parašė apie 560 mokslo darbų mineralogijos, rūdinių telkinių geologijos, metalogenijos, petrografijos, regioninės geologijos, tektonikos, meteoritikos, hidrogeologijos, etnografijos temomis, sudarė keturis Lenkijos ir Lietuvos žemėlapius, vaizduojančius vandenis, žemę, miškus bei administracinį padalijimą (apie 1837 m., atspausdinta 1850 m.). Išvertė į ispanų kalbą religinių knygų.
Ignotas Domeika – Čilės Respublikos garbės pilietis, Lenkijos Menų ir mokslų akademijos Krokuvoje narys.
2002 metus UNESCO paskelbė Ignoto Domeikos metais.
Svarbiausi Ignoto Domeikos veikalai:
Tratado de ensayes (Traktatas apie prabavimą, 1844) – vadovėlis.
Elementos de mineralojia (Mineralogijos pradmenys, 1845, 1860, 1879) – vadovėlis.
Mémoire sur la constitution géologique de Chili (Memuarai apie Čilės geologinę sandarą, 1846, 1848).
Estudio sobre las aquas minerales de Chile (Studija apie Čilės mineralinius vandenis, 1871).
Rzut oka na Kordyliery Chilijskie i zawarte w ich łonie pokłady metaliczne (Žvilgsnis į Čilės Kordiljerus ir jų gelmėse slypinčias metalų rūdas, 1878) – Čilės geologijos apybraiža.
Araucania y sus habitantes (Araukanija ir jos gyventojai, 1845), Araukania i jéj mieszkańcy (Araukanija ir jos gyventojai, 1860) – etnografinė kelionių knyga.
Catalogue de la collection mineralogique du Chili (Čilės mineralų kolekcijos katalogas, 1889).
Moje podróże. Pamiętniki wygnańca (Mano kelionės. Tremtinio atsiminimai, 1908, 1962–1963); Mis Viajes – Memorias de un Exiliado (Mano kelionės – tremtinio atsiminimai, 1978); Mano kelionės. Tremtinio atsiminimai (2002, 2008); Мае падарожжы (Mano kelionės, 2002) – atsiminimai.
Svarbiausi veikalai apie Ignotą Domeiką:
Ignotas Domeika – geologas, mineralogas, kalnų inžinierius = Ignacy Domeyko – geologist, mineralogist, mining engineer / mokslinis redaktorius Grigelis, Algimantas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017.
Ryn, Zdzisław Jan. Ignacio Domeyko - la vida y la obra. Kraków: Academia Polaca de Ciencias y Artes, 2014.
Ignacy Domeyko: bibliografia / Ryn, Zdzisław Jan (ed.). Kraków: Polska Akademia Umiejętności. 2008.
Domeyko Lea-Plaza, Paz. A life in exile Ignacy Domeyko 1802-1889. [Bellevue Hill, N.S.W. Australia]: Paz Domeyko, 2005.
Domeyko Lea-Plaza, Paz. Ignacio Domeyko: la vida de un emigrante (1802–1889), Santiago: Editorial Sudamericana, 2002.
Ignacy Domeyko – obywatel świata / Ryn, Zdzisław Jan (ed.). Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego. 2002.
Ignotas Domeika 1802–1889: gyvenimas, darbai ir indėlis į mokslą = Ignacy Domeyko 1802–1889: his life, works and cotribution to science / Grigelis, Algimantas (red.). Vilnius: Geologijos ir geografijos institutas, 2002.
Ryn, Zdzisław Jan. Ignacy Domeyko: kalendarium życia. Kraków: Polska Akademia Umiejętności, 2006.
Wójcik, Zbigniew. Ignacy Domeyko: Litwa, Francja, Chile. Warszawa: Polskie Towarzystwo Ludoznawcze,1995.
Informaciją rengė dr. Birutė Railienė ir Rūta Kazlauskienė