Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500

2017 m. balandžio 12 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyko parodos Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500 atidarymo iškilmė. Vienas iš reikšmingiausių parodos eksponatų – Prahoje 1517–1520 m. atskiromis knygomis Pranciškaus Skorinos išleista Rusėniškoji Biblija – atvežta iš Vokietijos, iš Aukštutinės Lužicos krašte esančio Giorlico miesto. Atidarymo iškilmės metu retą leidinį pristatė Aukštutinės Lužicos mokslinės bibliotekos direktorius Matthias Wenzelis. Renginį vedė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. 

Pranciškaus Skorinos išleista Rusėniškoji Biblija, atvežta iš Vokietijos eksponuojama darbo dienomis iki gegužės 16 d. 9–18 val. Bibliotekos vestibiulyje. Kiekvieną dieną atverčiama kitos Šventojo Rašto dalies vieta. Parodoje taip pat eksponuojami leidiniai, dokumentai ir skaitmeniniai jų vaizdai, pasakojantys apie Skoriną, jo gyvenimą, darbus bei aplinką ir saugomi įvairiose Lietuvos, Baltarusijos, Čekijos, Vokietijos bei kitų kraštų atminties institucijose. Parodos idėjos autorius Sigitas Narbutas, rengėjai – Rima Cicėnienė, Sigitas Narbutas, Daiva Narbutienė. Paroda veikia iki gegužės 30 d.

Rusėniškąją Bibliją Skorina Prahoje leido atskiromis knygomis. Neįrišti egzemplioriai keliavo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją ir čia plito tarp rusėnų. Dalis knygų liko Čekijoje, dalis pasiekė Vokietiją, Lenkiją, Maskvos valstybę ir kitus kraštus, kuriuose gyveno slavų ir kuriuose tų knygų reikėjo jų liturgijai, taip pat edukacijai bei Šventraščio studijoms. Įvairiose Europos bibliotekose yra išlikę pavienių Rusėniškosios Biblijos knygų (pavyzdžiui, viena iš jų – Skaičių knyga – saugoma LMA Vrublevskių bibliotekoje). Giorlico egzempliorius unikalus tuo, kad čia į vieną knygą įrištos veik visos Prahoje Skorinos išleistos Šventraščio dalys. Tokio konvoliuto kitos pasaulio bibliotekos neturi.

1517–1520 m. Prahoje pasirodžiusi Rusėniškoji Biblija Šventraščio vertimų bei jų leidimų istorijoje užima labai garbingą vietą. Ji yra pirmoji, ankstyviausioji Senojo Testamento bažnytine slavų kalba publikacija, tam panaudojus spausdinimo stakles. Iki jos Biblija buvo išspausdinta vos keliomis šnekamosiomis kalbomis: italų, vokiečių ir čekų. Kadangi paskiras ST knygas Skorina palydėjo šnekamąja rusėnų kalba rašytomis pratarmėmis, į šią garbingą eilę ketvirtuoju numeriu galime įrašyti ir jo Rusėniškąją Bibliją. Tekstai iki šiol žavi humanistinėmis, etinėmis ir edukacinėmis leidėjo aspiracijomis. Rusėniškoji Biblija yra reikšmingas Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Čekijos knygos meno paminklas.

1522-aisiais Skorina jau Vilniuje išleido Mažąją kelionių knygelę, o 1525-aisiais – dar vieną knygą, šiandien žinomą Apaštalo pavadinimu. Šiais darbais iš Polocko kilęs rusėnas ne tik atvertė naują, itin reikšmingą lapą Lietuvos rusėnų raštijoje, pradėjo spausdinto žodžio LDK istoriją, bet ir paliudijo keletą dalykų, esmingai charakterizuojančių tiek jo – Renesanso žmogaus, tiek jo tėvynės – įvairiakalbės, įvairiatautės senosios Lietuvos, pasiruošimą kultūros inovacijoms. Minėti leidiniai šiandien mums parodo tuos kelius bei tas erdves, kuriomis kultūros naujovės pasiekė ir Skoriną, jo aplinką, ir jo tėvynę – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją.

Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685

Parodos atidarymo iškilmė >>>

Pranciškaus Skorinos gimnazijos moksleiviai ekskursijoje po parodą >>>

Ekskursijoje kolegos iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos >>>