Paroda Pirmojo pasaulinio karo frontuose Panevėžyje
2017 m. kovo 6 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos diena. Renginio metu atidaryta paroda „Pirmojo pasaulinio karo frontuose“, kurioje eksponuojami LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi Pirmojo pasaulinio karo dalyvių egodokumentai, karių organizacijų dokumentai, atskleidžiantys lietuvių karinių dalinių steigimą Rusijoje. Renginyje kalbėjo LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto Karo istorijos centro viršininkas mjr. Gintautas Jakštys, parodos rengėja Rasa Sperskienė.
Lietuvos karo istorikas Vasilijus Safronovas teigia, kad tarpukario Lietuvoje nesusiformavo tradicija valstybiniu mastu minėti, aktualizuoti Pirmąjį pasaulinį karą. Daugiau dėmesio buvo skiriama nacionalinės valstybės sukūrimo faktui bei vėlesniems Nepriklausomybės karams. Lietuva priklauso toms šalims, kurios susitelkė į karo sukeltų esminių permainų atminimą, dažnai nesiejant jų su Didžiuoju karu. Tačiau negalima teigti, kad karas nebuvo aktualus daug vargo ir netekčių patyrusiai visuomenei. Amžininkai, išgyvenę abu pasaulinius karus, vieningai tvirtino, jog Pirmasis pasaulinis karas lietuvių tautai buvo sunkesnis: į kariuomenes buvo paimti vyrai, per kraštą driekėsi fronto linijos, o vėliau nualino, apiplėšė okupantai. 1923 m. atlikto gyventojų surašymo metu surinkti duomenys apie 64 628 karo dalyvius iš Lietuvos (be Klaipėdos krašto), iš kurių 11 173 asmenys buvo laikomi žuvusiais. Nors, anot istoriko Algimanto Kasparavičiaus, Lietuva kaip valstybė nedalyvavo Didžiajame kare su sava kariuomene, politika ir nacionaliniais interesais, Vasilijaus Safronovo nuomone, šiuolaikiniai mokslo metodai ir prieigos leidžia retrospektyviai atkurti karo reikšmę Lietuvos visuomenei. Tai, kaip visuomenė sureikšmina praeities patirtis – šiuo atveju karą, gali daug pasakyti apie jos vertybines orientacijas ir praeities patirčių taikymą dabarčiai.
Parodos ekspozicija veiks 2017 m. kovo 6 – balandžio 11 d.
Parodos rengėja Rasa Sperskienė