Paroda „Baltarusių kultūrininkas Marijanas Peciukevičius ir jo veiklos atgarsiai Lietuvoje“
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje 2016 m. spalio 6–31 d. veiks LMA Vrublevskių bibliotekos ir Gudų kultūros draugijos Lietuvoje parengta paroda „Baltarusių kultūrininkas Marijanas Peciukevičius ir jo veiklos atgarsiai Lietuvoje“.
Ekspozicija skirta garsiam baltarusių etnografui, publicistui, visuomenės veikėjui Marijanui Peciukevičiui. Šiemet sukanka 80 metų, kai Marijanas Peciukevičius pradėjo dirbti Valstybinėje Vrublevskių bibliotekoje, o 1939 m. rugsėjo 18 – lapkričio 11 d. buvo jos direktoriumi.
Didelę savo gyvenimo dalį M. Peciukevičius darbavosi Lietuvos labui, buvo jos patriotas, dėl savo įsitikinimų patyrė tremtį. Net išvykęs iš šalies, M. Peciukevičius bendradarbiavo su Vilniaus baltarusiais, rašė straipsnius į laikraščius, domėjosi įvykiais Lietuvoje.
Parodoje eksponuojamos M. Peciukevičiaus knygos bei prisiminimai apie jį, dokumentai, atspindintys įvairiapusišką veiklą Lietuvoje, atsiminimai apie darbą Valstybinėje Vrublevskių bibliotekoje.
Marijanas Peciukevičius (Мар‘ян Пецюкевiч) gimė 1904 m. rugsėjo 24 d. Teterkų kaime (dab. Breslauja, Vitebsko sritis) daugiavaikėje mažažemių valstiečių katalikų šeimoje.
Iki Pirmojo pasaulinio karo septynerius metus jis mokėsi rusų mokykloje Šiaulėnų (Шавляны) kaime. Vėliau jam teko mokytis savarankiškai bei lankyti lenkų mokyklas, nes rengėsi stoti į Dysnos (Дзісна) gimnaziją, tačiau nesėkmingai. Šventikų paskatintas, 1922 m. Marijanas įstojo į Vilniaus baltarusių gimnaziją. Buvo Baltarusių studentų sąjungos, Baltarusių ekonomikos ir kultūros instituto, Baltarusių mokslo draugijos nariu.
Nuo 1926 m. jis mokėsi Radoškovičių (Радашко́вічы) gimnazijoje, po to įstojo į Karolio universitetą Prahoje. Tačiau pakeliui į Čekiją jaunuolis buvo sulaikytas ir išsiųstas į Vilniaus penktąjį legionierių pulką. Baigęs tarnybą, 1929 m. Vilniaus mokyklų kuratorių valstybinėje komisijoje jis išlaikė brandos egzaminą ir buvo priimtas į Vilniaus universitetą studijuoti istorijos, etnografijos bei etnologijos.
1929–1934 m. M. Peciukevičius – žurnalo „Шлях моладзi“ redaktorius. 1930 m. dirbo Rytų Europos institute. 1938 m. apgynė magistro darbą „Primityvūs materialinės sentikių kultūros Breslaujos apskrityje bruožai“.
1936–1939 m. Marijanas Peciukevičius dirbo Valstybinėje Vrublevskių bibliotekoje, o 1939 m. rugsėjo 18 – lapkričio 11 d. buvo jos direktoriumi.
1939–1941 m. dirbo Ivano Luckevičiaus muziejaus (Музэй імя Івана Луцкевіча) direktoriumi. Vilniaus radijuje vedė baltarusiškas laidas, dirbo kultūros darbuotojų profsąjungose.
Beveik viso Antrojo pasaulinio karo metu jis gyveno kaime ir dirbo žemės ūkyje. Vėliau, baigęs mokytojų kursus Vilniuje, paskirtas Ašmenos (Ашмяны) rajono švietimo inspektoriumi. 1945 m. sausio 1 d. Marijanas Peciukevičius buvo areštuotas ir tris su puse mėnesio laikomas Lukiškių kalėjime.
Vėliau su šeima aktyvus visuomenininkas gyveno Nemenčinėje, buvo išrinktas Ažulaukės kaimo tarybos deputatu, tačiau 1949 m. kovo 27 d. vėl areštuotas ir su šeima deportuotas į Krasnojarsko kraštą. 1952 m. birželio 31 d. žymus veikėjas buvo nuteistas 25 metus kalėti ir išsiųstas į katorgą Vorkutoje.
1956 m. reabilituotas M. Peciukevičius atvyko į Vilnių, pusę metų mokytojavo, bet buvo atleistas, todėl išvyko į Ščeciną (Lenkija), kur gyveno jo šeima.
Nuo 1959 m. profesorių Kazimiero Mošinskio bei Marijos Znamerovskos kvietimu jis dirbo Torunės muziejaus Etnografijos skyriuje. Vėliau buvo iniciatoriumi steigiant atskirą Etnografijos muziejų, kuriame dirbo iki 1970 m.
Iki mirties bendradarbiavo su Balstogės, Vilniaus baltarusiais, rašė straipsnius į įvairius laikraščius, rengė monografiją apie gimtąjį Teterkų kaimą. Deja, knygos užbaigti nepavyko, 1983 m. Marijanas Peciukevičius mirė Torunėje.
Parengta pagal:
Беларуская энцыклапедыя. – Мiнск, 2001. – Т. 12.