Rimos Rusinovos tapybos darbų paroda „Bobų vasara“
2016 m. spalio 7 – lapkričio 2 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veiks Katalogų skyriaus darbuotojos Rimos Rusinovos tapybos darbų paroda „Bobų vasara“.
Rimos Rusinovos tapyba meno gerbėjams yra gerai žinoma iš jos personalinių, konkursinių ir kitų parodų, tapybos plenerų, ji išsiskiria žanrų įvairove (peizažai, portretai, natiurmortai), taip pat savitu meninės kalbos braižu. Dailininkė kuria aliejaus, guašo ir pastelės technikomis, kurios padeda įprasminti įvairias idėjas ir sutelkti dėmesį į jų išraišką.
Dailininkė yra ištikima tradicinei tapybai, jos specifinei išraiškai, todėl jai svarbi erdvė, šviesa, forma, spalva ir jos santykiai. R. Rusinovos kūriniuose atrandame realizmo, postimpresionizmo ir ekspresionizmo bruožų. Dailininkė studijuoja gamtą, nemažai dėmesio skiria vaizdo įspūdžiui. Tad jos kūryboje atrasime ir paprastus laukų, pievų, ežero pakrantės vaizdinius, pažįstamų portretus, kasdieniškoje aplinkoje sukomponuotus natiurmortus, primenančius iš mūsų atminties išnirusias akimirkas ir neblėstančius prisiminimus. Pasirinkdama įvairias išraiškos priemones, išskirtinį dėmesį skirdama spalvų santykiams, kiekvieną sykį ji perteikia vis kitokį meninės visumos reginį, stengdamasi atskleisti ir tarsi sutaurinti prabėgančių metų ir dienų slinktyje išsiskiriančias lyrines nuotaikas. Dailininkė tapo Vilniaus, kitų miestų ir įsimintinų vietovių peizažus. Pleneruose pamėgti motyvai paprastai atliepia ir kitus kompozicijų motyvus, perteiktus vandens atspindžius ir horizonte blėstančius tolius.
Tapydama portretus dailininkė parodo vidines žmogaus būsenas. Paveikslo fonas padeda atskleisti realistinės formos ir dekoratyvaus fono dermes, paryškina portreto bruožus. Natiurmortuose spalviniai santykiai ir potėpių ritmika atveria gamtos vitališkumą, metų laikų ir paros kaitą. Vaiskių bei prislopintų spalvų natiurmortai su vaisiais, gėlėmis, kitokiomis gėrybėmis ir įprastoje sodybų aplinkoje atrandamais daiktais įprasmina pavasario gyvastingumą ir vasaros kaitrą, giedrus vidudienius ir vėsius vakarus.
Šios dailininkės kūryba atsiskleidžia per įtaigią meninę kalbą. Jos darbai rodo menininkės pagarbą tapybos tradicijai, jos priemonių raiškai ir užtikrina tęstinumą.
Menotyrininkė Neringa Markauskaitė