Paroda, skirta Stasio Šalkauskio 130-osioms gimimo metinėms
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parengta paroda „Didžiadvasiškumo ugdytojui ir puoselėtojui Stasiui Šalkauskiui – 130“. 2016 m. gegužės 23 d. Bibliotekoje vyko renginys, skirtas Stasio Šalkauskio jubiliejui: parodos atidarymas ir dr. Juliaus Šalkausko knygos „Prasmės beieškant“ bei Ritonės Šalkauskienės ir kitų autorių sudaryto leidinio „Mūsų Šalkauskis“ sutiktuvės.
Ekspozicija veiks 2016 m. gegužės 13 – birželio 1 d.
Jubiliejinėje Stasiui Šalkauskiui skirtoje parodoje eksponuojamas gausus Stasio Šalkauskio mokslinis palikimas bei įvairią veiklą atspindintys dokumentai bei nuotraukos. Iš įdomesnių Bibliotekoje saugomų dokumentų verta paminėti Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus S. Šalkauskio raštą Jo Ekscelencijai Švietimo ministrui dr. K. Jokantui dėl turto padalinimo tarp Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universitetų, Vilniui vaduoti sąjungos narių sąrašą, kuriame – S. Šalkauskio pavardė, A. Dambrausko-Jakšto laiškus prof. S. Šalkauskiui kūrybinio bendradarbiavimo, visuomeninės veiklos ir su ateitininkų organizacija susijusiais klausimais.
Garbingą vietą parodoje užima jubiliejaus išvakarėse išleistos knygos: Stasio Šalkauskio sūnaus fiziko dr. Juliaus Šalkausko parengta knyga „Prasmės beieškant“ bei žmonos Ritonės Šalkauskienės ir kt. autorių sudarytas leidinys „Mūsų Šalkauskis“. Stenduose matysime ir autentiškų nuotraukų bei asmeninių giminės daiktų iš Juliaus Šalkausko archyvo.
Stasys Šalkauskis yra vienas žymiausių XX a. katalikiškosios pakraipos lietuvių filosofų ir ideologų, tautinės savimonės ugdytojų. Filosofija susidomėjo dar studijuodamas Maskvoje, ypač rusų filosofo Vladimiro Solovjovo idėjomis. 1913–1914 m. žurnale Draugija buvo išspausdinta Stasio Šalkauskio straipsnių serija Bažnyčia bei kultūra. Joje jaunasis filosofas pirmą kartą mėgino išdėstyti savo filosofines pažiūras, pabrėžė žinijos (pirmiausia teologijos ir filosofijos) vienybę, nes viena ir ta pati tiesa sudaro teologijos , taip pat ir filosofijos turinį. Vėliau jį, studijuojantį Šveicarijoje, stipriai paveikė katalikiškoji atomistinė filosofija. Stasys Šalkauskis derino daugelio filosofinių krypčių idėjas, siekė sukurti visuotinę gyvenimo filosofijos sintezę. Pedagogikoje sukūrė sintetinę pilnutinio ugdymo sistemą, kuri apėmė prigimties, kultūros ir religijos sritis. Stasys Šalkauskis ne kartą pabrėžė, kad filosofija jam yra biografinis aktas, gyvenimo dalis. Teorine prasme gyvenimą sudaro dvasia, kūnas ir jų tarpusavio santykiai. Veikale Dviejų pasaulių takoskyroje (1919 m.) studentas Stasys Šalkauskis plačiau aptarė Lietuvos istoriją, lietuvių kultūrą ir tautinę individualybę. Veikale Kultūros filosofija (1926 m.) kultūrą laikė formuluojančiąją veikla, ontologiniu požiūriu – tarpiniu sluoksniu tarp gamtiškojo ir dieviškojo būties sluoksnių. Kultūra yra glaudžiai susijusi su žmogaus esme – žmogiškumas reiškiasi dvasiniu asmenybės turiniu ir kūrybine veikla. Kuriantis žmogus panašus į Dievą, bet negali Jam prilygti – žmogus negali sukurti substancinių formų, pakeisti gamtos dėsnių, peržengti priežastingumo ribos. Viena Stasio Šalkauskio Rytų ir Vakarų kultūrų sintezės, samprata. Lietuvos istorijoje jis įžvelgė Rytų kultūros persvaros, Vakarų kultūros persvaros ir abiejų kultūrų pusiausvyros laikotarpius. Analizavo gyvenamojo laikotarpio Lietuvos socialinę tikrovę, joje aktyviai dalyvaudamas pagrindė svarbiausius tautos ir valstybės uždavinius. Estetiką apibrėžė kaip mokslą apie mene besireiškiantį grožį, tai yra kaip meno filosofiją. Religijos esme laikė žmogaus ir Dievo sąjungą. Materialinė religijos paruošiamoji priežastis yra kultūra, imanentinė – žmogaus dvasios ryšio su Dievu siekis. Religijos objektyvacija yra Bažnyčia, o galutinis transcendentinis religijos siekis yra Dievas. Kadangi Dievo veikimas yra neribotas ir visagalis, religijai pasiekiama viskas, kas nepasiekiama kultūrai – kultūros tikslai religijos atžvilgiu gali būti tik priemonės. Nagrinėdamas katalikiškąją socialinę politiką siūlė ją moderninti, kritikavo Bažnyčios konservatizmą, kūrė pilnutinės demokratijos visuomenės ir valstybės pertvarkymo modelį. Jam visada rūpėjo filosofijos ir gyvenimo santykis – savo filosofinius svarstymus jis siekė pritaikyti visuomeninio gyvenimo, tautiškumo puoselėjimo, jaunimo auklėjimo, pasaulėžiūros formavimo, krikščioniškųjų vertybių diegimo klausimams spręsti. Plėtojo vadinamojo pilnutinio ugdymo teoriją, skyrė ugdymo uždavinių rūšis – fizinį auklėjimą, kultūrinimą ir religinį auklėjimą. Suformulavo ateitininkų organizacijos ideologiją. Katalikybės požiūriu kritikavo gyvenamojo meto visuomenės negeroves, visuomenines reformas siūlė grįsti krikščioniškąja dorove. Iškėlė humaniškojo patriotizmo idėją: ši patriotizmo forma yra priešinga ribotam nacionalizmui ir kartu internacionalizmui – tai tautinio ir tarptautinio pradų derinimas. Stasys Šalkauskis kūrė lietuviškus filosofijos ir pedagogikos terminus, filosofinės terminologijos teoriją, parengė apie 1600 žodžių lietuvišką filosofijos žodyną su vokiečių, prancūzų ir rusų kalbų atitikmenimis.
Išeivijoje 1968 metais Ateitininkų sendraugių sąjunga įsteigė prof. Stasio Šalkauskio kūrybinę premiją 50-osioms Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėms pažymėti. Ją gavo žymūs Lietuvos katalikų mokslo akademijos veikėjai: 1968 metais – J. Girnius, 1970 m. – S. Sužiedelis, 1977 m. – J. Grinius, 1981 m. – A. Damušis.
1991 m. Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė įsteigė premiją už tautos kultūros, meno, filosofinės minties turtinimą ir ugdymą, skiriant iš Šiaulių kilusių ar su Šiauliais glaudžiai susijusių žmonių mokslinei ir kultūrinei veiklai pažymėti. Įsteigtai premijai pasirinktas Stasio Šalkauskio vardas. Premiją nutarta teikti kas dveji, nuo 2005 metų – kas treji metai S.Šalkauskio gimimo dieną – gegužės 16-ąją. Pirmuoju šiauliečių premijos laureatu 1991 metais tapo Romualdas Ozolas, kilęs iš Šiaulių krašto, filosofas, kultūros veikėjas. Antroji S. Šalkauskio premija 1993 metais įteikta prof. dr. Arvydui Žygui (tuomečiam Ateitininkų federacijos pirmininkui, Vytauto Didžiojo universiteto dekanui). Trečioji premija 1995 metais suteikta šiauliečiui menotyrininkui Vyteniui Rimkui (dabar Šiaulių universiteto profesoriui). Ketvirtąja S. Šalkauskio vardo premija nominuotas Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. 1999 m. premija paskirta istorikei, Lietuvos genocido tyrinėtojai Nijolei Gaškaitei-Žemaitienei. 2001 m. gegužės 16 d. įteikta šeštoji S. Šalkauskio premija Šiaulių universiteto profesoriui kalbininkui, pedagogui – daugelio vadovėlių mokykloms autoriui Vytautui Sirtautui. 2003 m. septintąją S. Šalkauskio premiją komisija skyrė Respublikos prezidentui Valdui Adamkui. Aštuntoji premija 2005 m. teko intelektualui, populiariam politikos komentatoriui Leonidui Donskiui. 2008 m. Stasio Šalkauskio premija įteikta Libertui Klimkai, etnologui, mokslo istorikui. 2011 m. premija paskirta S. Šalkauskio darbų vertintojui ir tęsėjui Arūnui Sverdiolui.
Parengta pagal: 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. Vilnius, 2009.