Paroda „Gotfrydui Ostermejeriui − 300“
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje balandžio 19 − birželio15 d. veikia paroda, skirta Gotfrydo Ostermejerio, iškilaus XVIII a. II pusės Rytų Prūsijos lietuvių raštijos darbuotojo, 300-osioms gimimo metinėms. Eksponuojami LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomi vertingi ir reti G. Ostermejerio leidinių originalai bei kopijos, fragmentai iš G. Ostermejerio rankraščių, vaizdinė medžiaga iš bibliotekos atvirukų rinkinių bei kiti objektai.
Gotfrydas Ostermejeris (Gottfried Ostermeyer; 1716 04 20–1800 03 13) buvo plataus akiračio, domėjosi Rytprūsių istorija ir lituanistika, bendradarbiavo su žymiais to meto Karaliaučiaus mokslininkais: D. H. Arnoltu (Daniel Heinrich Arnoldt), F. S. Boku (Friedrich Samuel Bock), G. E. Henigu (George Ernst Sigismund Hennig), G. K. Pisanskiu (Georg Christoph Pisanski), rėmėsi jų darbais ir pats teikė medžiagos jų veikalams. G. Ostermejerio mokslinės pastangos buvo įvertintos − apie 1786 m. jį, provincijos kunigą, išrinko Karališkosios vokiečių mokslo draugijos garbės nariu.
Nemažai dėmesio G. Ostermejeris skyrė prūsų ir lietuvių etnografijai, mitologijai bei istorijai. Reikšmingiausi G. Ostermejerio istoriniai veikalai: Kritischer Beitrag zur altpreussischen Religionsgeschichte (Kritiškos pastabos apie senųjų prūsų religijos istoriją, 1775) ir Gedanken von den alten Bewohnern des Landes Preussen (Mintys apie senuosius Prūsų žemės gyventojus, 1780).
G. Ostermejeris puikiai mokėjo lietuvių kalbą, vertė iš vokiečių kalbos ir rengė spaudai religinę literatūrą. 1775 m. išleido išverstą 80 puslapių apeigyną su maldų rinkiniu lietuviškų parapijų kunigams Agenda tatai esti suraszimas pagraudennimu ir maldu Lietuvos Baznyczios skaitomu nuog kunnigu [...]. 1781 m. išspausdino vokiečių mistiko Tomo Kempiečio (Thomas à Kempis, 1380–1471) pamokslą Širdingas pagraudenimas sawo amzio galo tankiey apdumoti ir tam krikszczioniszkay prisitaisyti [...].
G. Ostermejeris rūpinosi ir religinių giesmynų kalba, siekė giesmes padaryti suprantamesnes, priartinti prie žmonių kalbos. Padedamas bendraminčių, 1781 m. išleido 508 giesmių rinkinį Giesmes szwentos Bažnyczioje ir namėj giedojamos su nobažnomis maldomis į vienas knygas suglaustos. Iki mūsų dienų neišliko nė vieno egzemplioriaus. Neišliko ir kitas G. Ostermejerio sudarytas 32 giesmių rinkinėlis.
Polemikos su K. G. Milkumi ir kitais kritikais paskatintas, G. Ostermejeris parašė ir išleido ne vieną lituanistinį veikalą. 1789–1791 m. vokiečių kalba jis paskelbė 4 knygeles Apologie des neuen littauischen Gesangbuches (Naujo lietuviško giesmyno apologija) ir kitas polemines brošiūras, kuriose diskutavo įvairiais lietuvių kalbos, poetikos ir vertimo klausimais. Kaip svarus teorinis polemikos argumentas 1791 m. Karaliaučiuje išėjo G. Ostermejerio Neue littauische Grammatik (Naujoji lietuvių kalbos gramatika). Joje pateikiama ankstesnių gramatikų istorija, o skyriuje apie prozodiją išdėstytos vienos pirmųjų lietuvių poetikos eiliavimo taisyklės. Apibendrindamas polemiką, G. Ostermejeris parengė ir 1793 m. išleido Erste littauische Liedergeschichte (Pirmoji lietuviškų giesmynų istorija). Tai didžiausias ir reikšmingiausias G. Ostermejerio darbas. Leidinyje pateikiama lietuviškų protestantiškų giesmynų istoriografija, leidimo ir turinio analizė, autorių biografijos. Šis leidinys leidžia G. Ostermejerį laikyti vienu iš lietuvių literatūros istorijos pradininkų.
Vokiškuose periodiniuose leidiniuose Preussisches Archiv, Preussische Tempe, Preussisches Magazin, Königsberger Intelligenzblatt G. Ostermejers paskelbė apie 10 straipsnių įvairiomis temomis: apie lietuviškas Prūsijos mokyklas, lietuviškas parapijas, vietovardžius, senuosius Prūsų dievus ir kt.
LMAVB Rankraščių skyriuje saugomas G. Ostermejerio rankraštis Historische Nachricht von der littauischen Bibel (Istorinė žinia apie lietuvišką Bibliją, po 1791; F15-299) ir nuorašas Die Zusätze zum Beitrag zur Altpreußischen Religions Geschichte und zu den Gedanken von den alten Bewohnern des Landes Preußen (Papildymai Kritiškoms pastaboms apie senųjų prūsų religijos istoriją ir Mintims apie senuosius Prūsų žemės gyventojus, po 1783; F15-70).
O. Aleknavičienė ištyrė LMAVB saugomą rankraštinį smulkiosios tautosakos rinkinį (F137-1), nustatė jo pagrindinio sudarytojo − Jokūbo Brodovskio − autorystę bei identifikavo G. Ostermejerio padarytus prierašus. Taip pat minėta autorė nustatė, kad G. Ostermejeris rankraštiniame J. Brodovskio žodyne Lexicon Germanico−Lithvanicvm et Lithvanico−Germanicvm (LMAVB RS, F137-15) įrašė 3 vietovardžius.
Parengė Jolanta Stasytė Berniūnienė