Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Paroda „Albino Rimkos veikla Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje“

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje  veikia paroda „Albino Rimkos veikla Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje“.  

Albinas Rimka gimė 1886 m. vasario 16 d. Vilkaviškio apskr., Lankeliškių vlsč., Skerpievių kaime. Baigė Lankeliškių pradinę mokyklą. 1908–1911 m. dirbo „Lietuvos ūkininko“ redakcijoje. Dalyvavo Lietuvos valstiečių sąjungos (LVS) veikloje. Prieš I pasaulinį karą buvo išvykęs į Vokietiją, Olandiją. Frankfurte prie Maino (Vokietija) studijavo ekonomiką. I pasaulinio karo metais buvo išvykęs į JAV, redagavo „Jaunąją Lietuvą“, „Ateitį“. 1917 m. atvyko į Rusiją, gyveno Voroneže. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 m. buvo paskirtas dienraščio „Lietuva“ redaktoriumi, 1920 – „Varpo“ redaktoriumi. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos (LVS) frakcijai. Vienas Žemės reformos rengėjų. 1921 m. gegužės 25 d. atsisakė seimo nario mandato. 1921–1923 m. studijavo Visuomenės ir prekybos mokslų akademijoje Frankfurte prie Maino. 1923–1926 m. dirbo akademinį darbą, Lietuvos universiteto statistikos, ekonominės politikos ir visuomeninės ūkio istorijos docentas. XIII Mykolo Sleževičiaus (1926 06 15–1926 12 17) ministrų kabinete buvo finansų ministru. 1927–1928 m. – Centrinio statistikos biuro direktorius. 1928–1939 m. buvo Lietuvos banko Statistikos ir ekonomikos skyriaus vedėju. Nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, 1939 m. – ekonomikos daktaras. Nuo 1940 m. – Vilniaus universiteto profesorius, 1940–1941 m. – Ekonomikos fakulteto dekanas. 1941 m. buvo išrinktas Lietuvos MA akademiku. Mirė 1944 m. vasario 27 d. Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse.

Akademiko Albino Rimkos gyvenimas apėmė visus svarbiausius jaunos Lietuvos valstybės gyvenimo etapus. Parodoje atskleidžiamas menkiausiai nušviestas jo gyvenimo laikotarpis – visuomeninė ir žurnalistinė veikla Pirmojo pasaulinio karo metais išvykus į JAV.

Lietuvos žurnalistas, visuomenės ir politinis veikėjas, ilgametis A. Rimkos bendradarbis Jonas Kardelis (1893–1969) rašė: „Vilniaus Rasų kapinėse turime žurnalistinės bei publicistinės plunksnos darbininkų, skleidusių visokeriopą lietuvių sąmoninimo mintį į visą Lietuvą, nedaug: Povilą Višinskį, Petrą ir Joną Vileišius, Albinas Rimka yra ketvirtasis. Ties jo kapu mes sustosime ne tiktai kaip ties kapu žemės reformos autoriaus, kuriam ateityje bus dėkingi gavusieji žemės ir teisingesnę socialinę santvarką. Ties juo sustos ir žurnalistai, nes A. Rimka buvo vienas žymiausių Lietuvos žurnalistų bei publicistų.

<...> Persikėlęs į Šiaur. Ameriką, jis visą karo metą dirbo keliose Amerikos lietuvių redakcijose redaktorium ir sugebėjo tuo savo žurnalistinės plunksnos darbu suformuoti Tautinės sandaros srovę ir organizaciją, kuri užėmė vidurinę poziciją tarp dešiniosios katalikiškos ir kairiosios socialistinės. <...>

Grįžęs į Lietuvą, A. Rimka tampa pirmuoju besikuriančios Lietuvos informacijų biuro vedėju. Iš to biuro išsivysto Elta. Jis ir pirmojo oficiozo „Lietuva“ redaktorius.

Paskiau jis tampa daugelio žurnalų redaktorium ir įvairių laikraščių bendradarbiu, – vienų viešu, kitų slapyvardiniu.

Kiek žurnalistinių ir publicistinių jo raštų buvo ir kur jie buvo įdėti, šiandien dar per anksti kalbėti, – gana to, Albinas Rimka žurnalistinėje ir publicistinėj dirvoje yra pasidarbavęs labai intensingai, labai rimtai ir šia prasme yra išvaręs gilią vagą, ir kartais visai nežinomas – nurodęs daugeliui mūsų žurnalistų rimtosios publicistikos kelius.

Albinas Rimka, tapęs mokslininku ir apkrautas daugybe valstybinės reikšmės pirmaeilės prasmės darbų, dienoraštinėje spaudoje tepasirodydavo kai jau „negalėdavo ištverti“, kai tiktai jojo plunksna tegalėjo įnešti šviesos ir aiškumo. Tačiau nuolat ir nepaliaujamai sekdamas spaudą, kaip ir visą tautos ir valstybės gyvenimą, A. Rimka nė vieno svarbesnio klausimo nepraleisdavo, nė vieno rimtesnio reikalo nenumojo ranka ir visuomet rasdavo laiko reaguoti. Ir tai lietė politinius, socialinius, ekonominius, finansinius ir visuomeninius klausimus bei plačiausias jųjų sritis.

Objektyviojo statistikos mokslo įtakoje, A. Rimka buvo objektyviosios tikrovės šalininkas ir labai nemėgo falšo, dirbtinumo ir klastojimų. Todėl jo straipsniai buvo smogiamosios reikšmės, jie visuomet buvo taiklūs ir, nešdami objektyvią tiesą, nugalį. Jie, tariant dabartiniu karo terminu, visuomet priversdavo nutilti priešingojo liogerio baterijas.

Šių teigimų pavaizdavimui nurodysiu vieną, labai įdomų, ypač mums, vilniečiams, pavyzdį. Tūlas, turįs autoritetą asmuo, gal paveiktas defetistinių įtakų, o gal gindamas savuosius marškinius, autoritetingai pareiškė, kad girdi, Vilnius ir nederlingas jo kraštas, esą tesudarysią Lietuvai tiktai sunkumų naštą ir pareikalausiąs didelių išlaidų... A. Rimka, pasirėmęs statistikos duomenimis ir ekonomijos mokslu, patiekė tokių argumentų ir taip aiškiai viską išdėstė, kad anasai autoritetas neturėjo ką atsakyti. Kitas pavyzdys: Vienas dep. direktorius, sumanęs „derinti“ statistikos duomenis, kad finansai atrodytų „optimistiškiau“, ėmė teigti, kad iždui puikiausiai sekasi. A. Rimka, pasiremdamas to paties direktoriaus paskelbtais duomenimis, taip įrodė priešingą skelbiamai padėtį, kad autoritetingas direktorius kreipėsi į redakciją ir prašė paliaubų... Jis jautėsi sukompromituotas.

Objektyvi tiesa, nesuklastota tikrovė, realus tikrovės apčiuopimas, šviesus, logiškas minčių dėstymas buvo tie pagrindai ir tie argumentai, kurie A. Rimkos rankose darė efektingus straipsnius.

Būdamas visų pirmą žmogus, ir turėdamas prieš akis tikslą tam žmogui tarnauti – padėti kurti jam geresnį, teisingesnį ir gražesnį gyvenimą, – A. Rimka mokslą laikė ne tikslu, bet priemone, kuri padeda tam žmogui siekti suminėto tikslo.

Šitas A. Rimkos nusistatymas, šitokis priėjimas prie klausimų, šitokis tiesos ieškojimas jaunesniajai mūsų žurnalistų kartai yra gražiausias ir rimčiausias pavyzdys. Todėl mes, žurnalistai, sustodami prie Albino Rimkos kapo, taip gi rimtai susimąstysime, kaip ir mokslininkai ir visuomenininkai. A. Rimkos kapas mums bus nuolat gyvas, brangus ir pagarbus.“

Iš: Kardelis, J. Prof. A. Rimka – žurnalistas, publicistas.Naujoji Lietuva, 1944, kovo 27. LMAVB RS, F276-55a, lap. 8.

Parengė Erika Kuliešienė