Paroda, skirta Kazio Griniaus jubiliejui paminėti


2016-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Prezidento Kazio Griniaus metais. Šiais metais bus minimos Prezidento, Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininko, šeštojo Lietuvos premjero, gydytojo, publicisto, Pasaulio tautų teisuolio (pripažinto 2015 m.) 150-osios gimimo metinės.

Parodoje atskleidžiama Kazio Griniaus politinė, visuomeninė, kultūrinė bei mokslinė veikla, taip pat jo indėlis į Lietuvos mediciną.

Eksponuojama daug autentiškų Bibliotekoje saugomo Kazio Griniaus rankraštinio palikimo dokumentų (F54), atskleidžiančių visuomeninę ir politinę veiklą Lietuvoje (1908–1914, 1919–1926 m.), karo ir Rusijos revoliucijų sūkuriuose (1914–1919 m.) bei vėlesnį visuomeninį darbą Lietuvoje (1926–1942 m.). Iš įdomesnių dokumentų galima paminėti Lietuvos Respublikos Seimo Prezidiumo raštą, kuriuo pranešama, kad Kazys Grinius išrinktas Lietuvos Prezidentu (F54-1711), įgaliojimą Mykolui Sleževičiui sudaryti sutartį su Felicija Bortkevičiene dėl F. Bortkevičienės ir K. Griniaus (Grinevičiaus) ir Ko pasitikėjimo bendrovės Vilniuje, skirtos leisti laikraščiams ir knygoms lietuvių kalba, įsteigimo (F54-316), K. Griniaus žmonos Joanos Griniuvienės (Grinevičienės) ir Liudviko Ciplijausko paaiškinamąjį raštą Rusijos ministrui pirmininkui, kuriame ginama ir pateisinama Suvalkų gubernijos lietuvių švietimo draugijos „Šviesa“ veikla (F8-30), K. Griniaus laiškus, rašytus Felicijai Bortkevičienei (F54-268, F192-56), užsienio pasą, išduotą Paryžiuje (F54-1710) ir daug kitų šios svarbios istorinės asmenybės rankraštinio palikimo dokumentų.

Apie Kazį Grinių byloja amžininkų, kaip antai, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Mykolo Sleževičiaus, Vinco Tercijono, Petro Rusecko atsiminimai.

Bibliotekoje saugomas ir paties Kazio Griniaus rankraštinis atsiminimų straipsnis, apimantis 1866–1884 m. laikotarpį.

Neatsitiktinai Kaziui Griniui skirta paroda pradės veikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse – vasario 15 d. Nepriklausomos Lietuvos viziją Kazys Grinius  išsaugojo iki gyvenimo pabaigos.

Ekspozicija veiks iki kovo 10 d.

Kazys Grinius gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Selemos Būdoje, Sasnavos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Nuo 1883 m. platino draudžiamąją lietuvišką spaudą. 1887 m. baigęs Marijampolės gimnaziją, studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete, buvo Maskvos lietuvių studentų draugijos pirmininkas (1889–1893). Nuo 1894 m. dirbo gydytoju Lietuvoje (Marijampolėje ir kitur). Nuo 1888 m. varpininkų organizacijos veikėjas; 1893–1905 m. Varpininkų komiteto narys, vienas aktyviausių Varpo ir Ūkininko laikraščių bendradarbių. Vienas Lietuvių demokratų partijos programos projekto (1903) autorių, parašė jos programą (1906), kurioje išreikštas akivaizdus Lietuvos nepriklausomybės siekis. 1905 m. parengė Lietuvos valstiečių sąjungos programą. Vienas Lietuvos žinių ir Lietuvos ūkininko laikraščių redaktorių ir leidėjų. 1905–1911 m. už tautinę veiklą kelis kartus Rusijos valdžios suimtas ir trumpai kalintas. 1911 m. Marijampolėje su kitais surengė pirmąją Lietuvoje valstietišką žemės ūkio parodą. 1914 m. Varpe išspausdino straipsnį „Apie šalies nepriklausomybę“ – jame pirmasis konceptualiai išdėstė Lietuvos nepriklausomybės prielaidas. 1914–1919 m. gyveno Rusijoje. 1917 m. gruodžio mėn. išrinktas Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje prezidiumo pirmininku. 1919 m. lapkričio mėnesį grįžo į Lietuvą. 1920–1927 m. Seimo atstovas (nuo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos). Nuo 1920 m. birželio 23 iki 1922 m. sausio 19 d. – ministras pirmininkas. Vadovavo koalicinei krikščionių demokratų ir liaudininkų vyriausybei per kovas su Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio rinktine. Jo vyriausybė sutvarkė mokesčių sistemą, tobulino valstybės institucijų darbą, parengė žemės reformos ir kitus įstatymus. Buvo pasirašyta taikos sutartis su Rusija, nustatyta siena su Latvija, Lietuva priimta į Tautų Sąjungą (1921 m. rugsėjo 22 d.). Su kitais rengė Lietuvos Konstituciją. 1926 m. birželio 7 d. išrinktas Lietuvos prezidentu. Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo, gavęs Antano Smetonos ir Augustino Voldemaro raštą, kad jie nelaužys Konstitucijos, pavedė Augustinui Voldemarui sudaryti vyriausybę ir atsistatydino. 1927 m. išrinktas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Centro tarybos pirmininku, 1933 m. – garbės pirmininku. Nuo 1922 m. birželio 1 d. iki pradėjus eiti prezidento pareigas bei nuo 1927 m. sausio iki 1935 m. liepos mėnesio buvo Kauno miesto savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėjas – įsteigė medicinos draugijų, leido medicinos žurnalus. Per Vokietijos okupaciją 1942 m. lapkričio mėnesį su Mykolu Krupavičiumi ir Jonu Pranu Aleksa įteikė okupacinei administracijai memorandumą, kuriame reiškė susirūpinimą dėl pradėtos vokiečių kolonizacijos, žydų žudynių; už tai buvo ištremtas į gimtąjį Selemos Būdos kaimą. 1944 m. rugpjūčio mėnesį pasitraukė į Vokietiją, 1947 m. sausio mėnesį išvyko į JAV. Čia 1947 m. gegužės mėnesį dėl Lietuvos sovietinės okupacijos neteisėtumo kreipėsi į 16 valstybių vadovus, 1949 m. gruodžio mėnesį dėl Lietuvos gyventojų genocido – į Jungtinių Tautų Generalinį sekretorių. Mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje. 1994 m. urna su Kazio Griniaus palaikais iš Lietuvių tautinių kapinių Čikagoje pergabenta į Lietuvą, palaidota gimtinėje.

Kazys Grinius buvo Lietuvos universiteto garbės daktaras (1926 m.), parašė knygas: Teisingas žemės valdymas (1908), Medicinos žinių populiarizacija ir lietuvių medicinos knygų sąrašas (1922), „Varpo“ metų knygnešiai (1942), Atsiminimai ir mintys (t. 1, 1947, t. 2, 1962 m.), taip pat rašė valstybės ir visuomenės, istorijos kultūros, medicinos, botanikos, tautosakinių tyrinėjimų temomis.

Izraelio Jad Vašemo Holokausto memorialiniame muziejuje veikiančios visuomeninės komisijos sprendimu 2015 m. Kaziui Griniui ir jo žmonai buvo suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai įvertinus jų nuopelnus gelbėjant žydus nuo Holokausto. Lietuvoje K. Griniaus ir K. Griniuvienės indėlis gelbėjant žydus buvo įvertintas 1993 metais – jiems įteikti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai. 

Iš: 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. Vilnius, 2009.

Parengė Saulius Žilys, Rūta Kazlauskienė