Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Koziński, Bartosz. Koncepcje polityki etnicznej Rządu RP na Uchodźstwie wlatach 1939–1947. – Warszawa : Wydawnictwo Naukowe UKSW, 2016. – 296 p.

Knygos tema – 1939–1947 m. Lenkijos Respublikos vyriausybės emigracijoje koncepcija etninės politikos klausimais. Darbe pateikiama išsami istorinių sąlygų ir veiksnių analizė. Atskiros knygos dalys skirtos teoriniam įvadui, kuriame aptariamos sąvokų reikšmės, tautinės politikos principams šalies viduje ikikariniu laikotarpiu ir šios politikos sampratai okupacijos metais.

Litwini.  – Warszawa : Wydawnictwo Sejmowe, 2013. – 226 p.

Straipsnių rinkinį sudaro daugelio sričių garsių specialistų tekstai. Juose komentuojami įvairūs lietuvių Lenkijoje gyvenimo ir lenkų – lietuvių santykių aspektai. Skelbiamas lietuvių skaičius, apibūdinamas teritorinis jų pasiskirstymas Lenkijoje, jų švietimas ir organizacijos, lietuvių kalbos vartojimas viešojoje erdvėje, kultūra ir menas bei religinis gyvenimas. Dalis straipsnių skirta sudėtingai lietuvių – lenkų santykių istorijai, socialiniam požiūriui į mažumas, tarpusavio konfliktams, istorinei politikai ir bendrai atminčiai.

Małłek, Janusz. Dwie części Prus : studia z dziejów Prus Książęcych i Prus Królewskich w XVI i XVII wieku. – Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2015. – 287 p.

Janušas Malekas – lenkų istorikas, tiriantis Lenkijos ir pasaulio istoriją nuo XVI iki XVIII a. Knygoje kalbama apie sudėtingą Prūsijos istoriją. Praėjus 1454–1466 m. karui tarp Kryžiuočių ordino ir Lenkijos, po Torunės taikos sutarties ji buvo padalyta į dvi dalis. Vakarinė jos dalis tapo Lenkijos provincija – Karališkąja Prūsija, o rytinė išlaikė vasaliteto santykius su Lenkija. Knygoje aptariama ir tolesnė šio regiono istorija.

 Miłosz i Miłosz. – Kraków : Księgarnia Akademicka, 2013. – 949 p.

Didelės apimties publikacijoje surinkta pagrindinė dalis straipsnių, perskaitytų 2011 m. gegužės 9‒13 d. Krokuvos Jogailaičių universitete vykusioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Česlovo Milošo asmenybei ir jo prasmingai veiklai aptarti. Joje dalyvavo apie septyniasdešimt mokslininkų iš viso pasaulio, atstovaujančių įvairioms kartoms, etninėms bei ideologinėms grupėms. 

Römer, Michał. Dzienniki. T. 1, 1911‒1913. – Warszawa : Ośrodek Karta, 2017. – 704 p.

Mykolas Romeris ‒ teisėtyrininkas konstitucionalistas, profesorius, publicistas, socialinis ir politinis veikėjas, masonas – savo dienoraščiuose įamžino bendrą lietuvių ir lenkų istoriją. Jis sugebėjo labai tiksliai užfiksuoti supančios tikrovės esmę. Pirmoje šešiatomio knygoje pasakojama apie daugiatautį Vilnių ir jo gyventojus: lenkus, lietuvius, baltarusius, žydus ir rusus, pateikiami ideologiniai autoriaus sprendimai.

Stopka, Krzysztof. Języki oswajane pismem : alografia kipczacko-ormiańska i polsko-ormiańska w kulturze dawnej Polski. – Kraków : Księgarnia Akademicka, 2013. – 274 p.

Įvairiu laiku ne viena kultūra savo istorijoje patyrė esminių pokyčių ar politinių kataklizmų, buvo veikiama išorinių faktorių. Tai atspindi vieno iš kultūros elementų – kalbų kontaktai. Dažnai rasdavosi trukdžių simbolinių-kultūrinių kodų, pasitelkiamų kalbiniam bendravimui, užrašymui arba abėcėlės sudarymui. Dažniausiai svetimõs kalbõs ar rašytinės kultūros perėmimas susijęs su tam tikrais veiksniais. Jeigu viena kultūra turėdavo gausų rašytinį paveldą, antroji – užsienio – kalba buvo išmokstama per raidyną. Rašto neturinčios tautos pasitelkdavo alografiją ‒ kai vienos kalbos tekstas užrašomas kitos kalbos abėcėlės rašmenimis. Taip reiškėsi kitų kultūrų įtaka ir vyko jų susiliejimas.

Torbus, Tomasz. Zamki krzyżackie = Deutschordensburgen. – Wrocław : Zakład Narodowy im. Ossolińskich. Wydawnictwo, 2010. – 270 p.

Iliustruotas dvikalbis vadovas, kurio trumpi, glausti aprašymai ir pridedamos nuotraukos suteikia naudingos informacijos apie kryžiuočių pilis. Autorius aptaria 40-ies šiaurės rytų Lenkijos pilių istoriją ir apibūdina atskirus jų pastatus.  

Wielcy Polacy z ziem Rzeczpospolitej Obojga Narodów : praca zbiorowa. – Białystok : Wydawnictwo Buk, 2016. – 508 p.

Kolektyvinis darbas, kuriame pristatomi žymių Abiejų Tautų Respublikos lenkų politikų, mokslininkų, rašytojų, menininkų, dvasininkų, karių nuopelnai. Šių žmonių dėka Lenkija išsaugojo savo tautiškumą, tradicijas, kalbą, tikėjimą, po I pasaulinio karo išliko nepriklausoma valstybė.

Tomaszewski, Jerzy. Żydzi w II Rzeczypospolitej. – Warszawa : Wydawnictwo Neriton, 2016. – 441 p.

Profesorius J. Tomaševskis – garsus pasaulinės reikšmės mokslininkas, vienas žymiausių tarpukario Lenkijos žydų istorijos tyrinėtojų. Jo mokslo tiriamoji veikla apima XX a. antrąją pusę – XXI a. pradžią. Autoriaus straipsniai yra subjektyvaus pobūdžio, todėl susilaukia diskusinių kitų istorikų ir tyrėjų nuomonių.

Małkot, Franciszek. Karų su turkais ir Livonijoje balsas apie šlovingo atminimo Joną Karolį Chodkevičių. – Warszawa : Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego, 2016. – 155 p.

Kūrinys skirtas Abiejų Tautų Respublikos didvyrio Jono Karolio Chodkevičiaus žygiams įamžinti. Proginės poezijos rinkinys, komemoratyvinio leidinio pavyzdys išsiskiria tuo, kad vienas jo leidimas buvo papildytas natomis. Rinkinyje pateikiamas didžiojo etmono literatūrinis portretas su detaliu jo išvaizdos nupasakojimu. Šis leidinys, vertingas Lenkijos ir Lietuvos paveldo šaltinis, – lenkų ir lietuvių skirtingų sričių mokslininkų kolektyvinio darbo vaisius.

Halecki, Oskar. Dzieje Unii Jagiellońskiej. T. 1, W wiekach średnich. – Warszawa : Instytut Historyczny Uniwersytetu Warszawskiego : Wydawnictwo Neriton, 2013. – 482 p.

Halecki, Oskar. Dzieje Unii Jagiellońskiej. T. 2, W XVI wieku. – Warszawa : Instytut Historyczny Uniwersytetu Warszawskiego : Wydawnictwo Neriton, 2013. – 418 p.

Profesorius Oskaras Haleckis – lenkų istorikas, medievistas-bizantologas, visuomenininkas, Jogailaičių dinastijos istorijos tyrėjas. Dvitomyje (t. 1 skirtas viduramžių, o t. 2 – XVI a. įvykiams), kuris pirmą kartą išleistas 1919 m., autorius aprašo visą Vladislavo Jogailos ir Kazimiero Jogailaičio valdymo laikotarpio kultūrinės ir politinės visuomenės formavimąsi, nagrinėja Lenkijos, Lietuvos ir Rusios žemių istorinius įvykius valdant Jogailaičių dinastijai. Tai vienas svarbiausių darbų Lenkijos istoriografijoje.

Wołkanowska-Kołodziej, Ewa. Wilno : rodzinna historia smaków. – Warszawa : Wydawnictwo Agora, 2016. – 303 p.

Tai knyga apie šiandieninę Lietuvą, daugiausia – apie Vilniaus kraštą. Knygoje surinkti Volkanovskių – motinos, virėjos, maisto ruošimo receptai, populiarūs tarp Vilniaus krašto gyventojų, ir dukros, reporterės, straipsniai apie šį kraštą ir Lietuvą. Jie papildyti vaizdingomis nuotraukomis. Monografijoje daug naudingos istorinės ir etnografinės informacijos. 

Kalęba, Beata. Rozdroże : literatura polska w kręgu litewskiego odrodzenia narodowego. – Kraków : Towarzystwo Autorów i Wydawców Prac Naukowych Universitas, 2016. – 294 p.

Knygos autorė – Krokuvos Jogailaičių universiteto Polonistikos fakulteto dėstytoja, vertėja, literatūros istorikė. Gerai mokėdama lietuvių kalbą, ji jau ne vienerius metus tiesia kultūrinius tiltus tarp Lenkijos ir Lietuvos, tyrinėja paribių istoriją ir literatūrą. Labiausiai domisi lenkų ir lietuvių literatūrų bei kultūrų ryšiais XIX ir XX a. (ypač lietuvių atgimimo laikotarpiu ir tarpukariu – 1918–1939 m.). Ši monografija apie Lietuvos gyventojus, tiek lenkus, tiek ir lietuvius, atsidūrusius XIX a. pabaigos kryžkelėje ir bandančius suprasti visą situacijos esmę. Svarbus vaidmuo skiriamas kalbai ir literatūrai, kurios nepripažįsta tautinių ribų.

Miejsca wspólnej pamięci Tatarów Wielkiego Księstwa Litewskiego. – Białystok : Związek Tatarów Rzeczypospolitej Polskiej. Oddział Podlaski, 2016. – 191 p.

Totoriai – viena mažiausių Lenkijos etninių grupių, tačiau jų istorija LDK siekia daugiau negu 600 metų. Kartu su šia tauta įvairias šalis pasiekė ir islamas. Totoriai dalyvavo svarbiausiuose LDK šalių įvykiuose. Deja, jau XVI‒XVII a. dauguma jų prarado savo kalbą, dalį papročių, pavardės buvo sulenkintos. Kolektyviniame darbe pateikiama Balstogės kaimo muziejuje 2016 m. rugpjūčio 26‒27 d. vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos diskusijų medžiaga. Straipsniuose aptariamos LDK totorių bendros atminties vietos – gyvenvietės, kapinės, mečetės, paminklai ir kt., iškeliamos bendros problemos ir jų sprendimo galimybės.

Kresowe dziedzictwo : studia nad językiem, historią i kulturą. – Wrocław : Oficyna Wydawnicza Atut ‒ Wrocławskie Wydawnictwo Oświatowe, 2012. – 323 p.

Mokslinė publikacija pasienio (paribio) tematika. Leidinyje apibendrinami tarptautinės mokslinės konferencijos, vykusios 2011 m. spalio mėn. Vroclavo universitete, svarstymai. Straipsniuose keliamos dviejų kaimyninių šalių (lenkų–ukrainiečių, lenkų–lietuvių, lenkų–baltarusių) kultūros ryšių temos, atkreipiamas dėmesys į kalbines šio regiono problemas.