Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Cave, Roderick; Ayad, Sara. Die Geschichte des Buches in 100 Büchern : 5000 Jahre Wissbegier der Menschheit. – Hildesheim : Gerstenberg, 2015. – 288 p.

Pristatydami 100 knygos pavyzdžių iš viso pasaulio, monografijos autoriai siekia apžvelgti knygos kultūros istoriją ir raidą. Chronologiškai parinktos knygos nėra pačios žymiausios, jų paskirtis – atspindėti tam tikras istorinio laikotarpio tendencijas bei sroves arba liudyti technines inovacijas. Pradžioje skaitytojas supažindinamas su kinų bambukinėmis knygomis, knygomis ant palmių lapų, šilko, kaulų, medinių ar molinių lentelių. Toliau apžvelgiami Homero kūriniai, įmantriai iliustruotos maldaknygės, pirmieji anatomijos atlasai ir įvairiausios pasaulio kronikos. Daug dėmesio skiriama spausdintų knygų atsiradimui. Pateikiami reformacijos veikalai, mokslinė literatūra, pirmosios vaikiškos knygelės, propagandinė literatūra, komiksai bei skaitmeninės knygos. Monografija gausiai iliustruota. 

Campbell, James W. P. Die Bibliothek : Kulturgeschichte und Architektur von der Antike bis heute. – München : Knesebeck, 2013. – 319 p.

Architektūros istorikui Džeimsui Kempbelui (James W. P. Campbell) kilo mintis parašyti knygą apie pasaulio bibliotekas. Kartu su fotografu Vilu Praisu (Will Pryce) jie daugiau nei penkerius metus keliavo ir rinko medžiagą. Nuostabiai iliustruotoje knygoje pristatoma 70 gražiausių ir įspūdingiausių pasaulio bibliotekų. Autorius pasakoja apie įvairių epochų pastatus, kuriuos sugalvojo skirtingų kultūrų žmonės knygoms saugoti, nagrinėja įvairias jų architektūros koncepcijas bei tik šios paskirties statiniams būdingą patalpų apstatymą. Tai vaizdžiai ir informatyviai pateikta ne tik bibliotekų architektūros, bet ir skaitymo kultūros istorija.

Monasticon Carmelitanum : die Klöster des Karmelitenordens (O. Carm.) in Deutschland von den Anfängen bis zur Gegenwart. – Münster : Aschendorff Verlag, 2012. – 1032 p.

Remiantis naujausiais mokslo tyrimų duomenimis, pirmą kartą plačiai ir išsamiai apžvelgiama Karmelitų ordino Vokietijoje istorija. Leidinyje aprašoma Karmelitų ordino istorinė raida nuo XIII a. iki šių dienų, ordinui priklausantys vienuolynai, aptariama ordino veikla ir reikšmė, pateikiama mokslinė literatūra ir archyvinė medžiaga bei rankraščiai iš pavienių vienuolynų. Knygą papildo kartografinė medžiaga bei antspaudų iliustracijos.

Krieg – eine archäologische Spurensuche. – Halle (Saale) : Landesamt für Denkmalpflege und Archäologie Sachsen-Anhalt, Landesmuseum für Vorgeschichte, 2015. – 486 p.

Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama karo archeologijos tyrimui, istorinių tekstų karo tema analizei. Šiame didelės apimties gausiai iliustruotame leidinyje bandoma atsakyti į klausimą, kada atsirado karas kaip reiškinys ir kokios priežastys jį sukelia. Autoriai apžvelgia platų istorinį laikotarpį nuo ankstyvojo paleolito iki naujųjų laikų. Leidinyje neapsiribojama vien tik karo istorijos nagrinėjimu, diskutuojama ir kultūros istorijos temomis.

Martin Luther: Aufbruch in eine neue Welt. – Dresden : Sandstein Verlag, 2016. – 495 p.

Martynui Liuteriui ir reformacijai skirtų parodų, vykusių 2016 m. rudenį Mineapolyje, Niujorke ir Atlantoje, katalogas. Leidinyje spausdinama 50 įvairių šalių istorikų, menotyrininkų, archeologų, kultūrologų bei religijotyrininkų esė. Platus temų spektras leidžia giliau pažvelgti į Martyno Liuterio gyvenimą ir veiklą, jį supusią kultūrinę ir istorinę aplinką, į svarbiausius reformacijos istorijos įvykius bei aspektus ir taip parodyti jos idėjų recepciją. Leidinį papildo informatyvūs žemėlapiai ir grafikai, gausios iliustracijos.

Jochum, Uwe. Bücher : vom Papyrus zum E-Book . – Darmstadt : Philipp von Zabern, 2015. – 160 p.

Uvė Jochumas (Uwe Jochum), daugybės publikacijų apie bibliotekas, knygas ir žiniasklaidą autorius, pateikia vaizdžią ir informatyvią knygos istorijos apžvalgą. Jis pasakoja, kaip daugelį tūkstantmečių žmonės ieškojo įvairiausių būdų savo žinioms ir mintims užrašyti ir perduoti jas kitoms kartoms. Knyga suskirstyta į septynis skyrius: knyga ant sienos, knyga rankose, knyga bibliotekoje, šventoji knyga, mechaninė knyga, industrinė knyga, skaitmeninė knyga. 

Becker, Udo. Lexikon der Symbole. – Freiburg im Breisgau : Aira Verlag, 2012. – 350 p.

Gyvenime susiduriame su daugybe simbolių. Dalį jų pažįstame ir žinome jų reikšmę. Tačiau daugelio simbolių ištakos siekia seniausius laikus, jų reikšmė amžių bėgyje kito arba buvo pamiršta. Autorius pateikia 1800 simbolių, atskleidžia jų prasmę, kilmę, analizuoja tarpusavio sąsajas, parodo simbolių visuotinumą įvairiose kultūrose.  

Poeschel, Sabine. Handbuch der Ikonographie : sakrale und profane Themen der bildenden Kunst. – Darmstadt : Philipp von Zabern, 2014. – 432 p.

Vokiečių meno istorikė Sabinė Pešel (Sabine Poeschel) išsamiai apžvelgia svarbiausias religinės ir pasaulietinės ikonografijos temas. Gausiai iliustruotas žinynas aiškiai suskirstytas į skyrius: Senasis Testamentas, Naujasis Testamentas, hagiografija, klasikinė mitologija, senovės Graikijos ir Romos istorija. Knygos pabaigoje spausdinamas išsamus literatūros sąrašas, aiškinamasis žodynas, dalykinė ir autorių rodyklės.

Die Bibel Martin Luthers : ein Buch und seine Geschichte. – Stuttgart : Deutsche Bibelgesellschaft, 2016. – 239 p.

Martyno Liuterio (Martin Luther) Biblijos vertimas į vokiečių kalbą turėjo didžiulę reikšmę reformacijos istorijai, jis skatino bendrinės vokiečių kalbos susidarymą. Straipsnių rinkinyje žymūs Vokietijos teologai tiria šią unikalią knygą bei jos atsiradimo istoriją, bando atsakyti į klausimus: kaip atsirado šis vertimas, ar buvo ankstesnių jo bandymų, kuo jis ypatingas, kodėl Liuterio Biblija nuolat taisoma?