Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Rocznik Lituanistyczny. T. 1. – Warszawa : Instytut Historii Polskiej Akademii Nauk : Instytut Historii Prawa Wydziału Prawa i Administracji Uniwersytetu Warszawskiego : Instytut Historyczny Uniwersytetu Warszawskiego, 2015. – 267 p.

Nuo 2015 m. metraštį „Rocznik Lituanistyczny“ leidžia Lituanistinė komisija prie Lenkijos mokslų akademijos Istorijos mokslų komiteto. Leidinyje skelbiami moksliniai straipsniai, recenzijos ir kita medžiaga LDK istorijos temomis. Jų autoriai – Lietuvos ir Lenkijos istorikai.

Kościoły i klasztory rzymskokatolickie dawnego województwa trockiego. T. 3. – Kraków : Międzynarodowe Centrum Kultury, 2016. – 226 p. – (Materiały do dziejów sztuki sakralnej na ziemiach wschodnich dawnej Rzeczypospolitej ; cz. 4.)

Šis gausiai iliustruotas serijinio leidinio tomas skirtas sakralinio meno ir architektūros paminklų buvusioje Trakų vaivadijoje istorijos, būklės įvertinimo, meninės problematikos analizei. Pristatomi keturi sakralinio kultūros paveldo objektai: Gardino pranciškonų, dominikonų bei bernardinų vienuolynai ir jų bažnyčios (išskyrus katedrą, kuri aprašyta t. 2) bei Gardino Augustavo dvaro Šv. apaštalų Petro ir Povilo koplyčia. Knyga baigiama panaudotų archyvinių dokumentų, iliustracijų sąrašais, bibliografija, vardų ir vietų rodyklėmis.

Muszkowski, Jan. Życie książki : edycja krytyczna na podstawie wydania z 1951 r. – Łódź : Uniwersytet Łódzki ; Warszawa : Wydawnictwo Stowarzyszenia Bibliotekarzy Polskich, 2015. – 474 p.

Prof. Janas Muškovskis – vienas žymiausių XX a. Lenkijos knygotyrininkų, bibliografas, eruditas, Lenkijos bibliotekininkų draugijos įkūrėjas, turėjęs praktinio darbo bibliotekoje patirtį, paskelbęs darbų knygotyros ir knygų leidybos klausimais. Pirmas monografijos leidimas pasirodė 1936 m. Ši knyga – tai 2-ojo leidimo kritinė edicija. Remiantis anksčiau nežinoma archyvine medžiaga (ypač cenzūruota), atskleidžiamos pokario politinės aplinkybės ir jų nulemti knygų leidybos sunkumai. Publikacija inspiravo naujas šiuolaikinių knygotyrininkų diskusijas, įdomius analitinius straipsnius šia tema. 

Wokół Wielkiego Księstwa Litewskiego i jego tradycji. – Poznań : Uniwersytet im. Adama Mickiewicza. Instytut Historii UAM, 2016. – 369 p.

2016 m. gruodžio 9 d. Poznanės Račinskių bibliotekoje vyko tarptautinis simpoziumas LDK istorijos, jos tradicijų klausimais. Pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo daugiau nei 20 atstovų, tarp jų ir Lietuvos istorikai: Rimvydas Petrauskas, Jūratė Kiaupienė, Zigmantas Kiaupa, Darius Staliūnas, Rimantas Miknys. Rinkinyje spausdinami perskaityti pranešimai. Įvadinis knygos straipsnis skirtas 70-metį atšventusiam profesoriui Janui Jurkevičiui – artimai bendradarbiaujančiam su Lietuvos istorikais, ypač besidominčiam LDK istorija, šia tema parašiusiam ne vieną mokslinę publikaciją.

Damps, Ewelina. Historia Teatru Miejskiego w Gdańsku (1801–1841). – Gdańsk : Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2015. – 236 p.

Knyga parengta disertacijos pagrindu. Jos autorė pateikia išsamią XIX a. pirmos pusės Gdansko teatro istorijos studiją. Darbe ji remiasi turtingais istoriniais šaltiniais. Teatrologai, kultūrologai, istorikai ras įdomios medžiagos apie šio teatro pastato istoriją, organizacinę struktūrą, jo repertuarą, ryšį su vokiečių dramaturgija ir teatru, jame dirbusius žmones, veikimo sąlygas Napoleono armijos apsiausties metu, kultūros ir politikos sąsajas. 

Mieczkowski, Romuald. Śladami słów skrzydlatych... : pomniki pisarzy i poetów polskich na Litwie. – Warszawa : Fundacja Pomoc Polakom na Wschodzie, 2015. – 134 p.

Romualdas Mečkovskis – Vilniuje gimęs Lietuvos lenkų kultūros ir visuomenės veikėjas, poetas, žurnalistas. Albumo tekstinėje dalyje jis pabrėžia, kad LDK istorijos ir kultūros tyrimuose susipynė įvairių tautų likimai, vargai ir džiaugsmai. Knygos autorius pateikia nuotraukų iš žymių lenkų kilmės žmonių, gyvenusių Lietuvoje ir susiejusių savo kūrybą su literatūra, gyvenimo. Tai paminklinės lentos, žymūs architektūros ir kultūros paveldo paminklai, antkapiai ir kt. Nuotraukose matomos epigramos ir kiti tekstiniai paaiškinimai, apibūdinantys įvairius jų gyvenimo ir veiklos laikotarpius. Veikalas baigiamas literatūriniais ir žurnalistiniais tekstais. 

Besala, Jerzy. Zygmunt August i jego żony : studium historyczno-obyczajowe. – Poznań : Zysk i S-ka Wydawnictwo, cop. 2015. – 928 p.

Privatus paskutinio Jogailaičių vyriškosios giminės atstovo gyvenimas persipynė su jo politine veikla. Knygoje galima atsekti Žygimanto Augusto viso gyvenimo vidinę kovos dėl įpėdinio dramą, jo komplikuotus santykius su žmonomis ir kitomis moterimis. Monografija praplečia žinias apie Žygimanto Augusto valdymo laikotarpį, jo patirtas problemas, jų sprendimui išeikvotą laiką. 

Malewski, Czesław. Rodziny szlacheckie na Litwie w XIX wieku : powiaty lidzki, oszmiański i wileński. – Warszawa : Fundacja Lanckorońskich, 2016. – 958 p.

Česlovas Malevskis knygoje pateikė bajorų šeimų, gyvenusių XIX a. Lietuvoje Lydos, Ašmenos ir Vilniaus apskrityse, sąrašą. Bajorai sudarė apie 10 proc. visų gyventojų. Remiantis 1690 m. Vilniaus vaivadijos padūmės sąrašu ir 1790 m. visuotinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dūmų surašymo sąrašu apie 70 proc. jų buvo bajorkaimių šlėkta, kilusi iš vietinių bajorų, nobilituoti valstiečiai ir atvykėliai iš Lenkijos Karalystės.

Mizerniuk-Rotkiewicz, Natalia. Muzeum Starożytności w Wilnie : historia i rekonstrukcja zbiorów malarstwa i grafiki. – Warszawa ; Toruń : Tako, 2016. – 351 p.

Knygos tema – Vilniaus senienų muziejaus įkūrimo ir veiklos (1856–1865), žymios jo kolekcijos dalies išgabenimo į Maskvos Rumiancevo muziejų (1868–1869) istorija. Autorė pateikia Vilniaus senienų muziejaus meno rinkinių pobūdžio, jų skaičiaus rekonstrukciją, identifikuoja dalį išvežtų meno vertybių, kurios XX a. uždarius Rumiancevo muziejų atsidūrė valstybiniuose Istorijos bei A. S. Puškino vaizduojamosios dailės muziejuose Maskvoje, aptaria eksponatų (tapybos ir grafikos) tolesnį likimą, primena, kad dalis jų vėliau buvo perkelta į Lietuvos nacionalinį muziejų Vilniuje. Ypač vertingi knygos pabaigoje pateikiami šaltiniai – korespondencijos apie išgabentus eksponatus fragmentai, išrašas iš ikonografinių vertybių priėmimo Rumiancevo muziejuje akto, archyvinių dokumentų ir literatūros bibliografija.

Ryżewski, Grzegorz. Ród Chreptowiczów herbu Odrowąż : dobra i kariery Chreptowiczów w Wielkim Księstwie Litewskim w XV–XVIII w. – Kraków : Wydawnictwo Avalon, 2006. – 352 p.

Knygoje pasakojama LDK didikų Chreptavičių giminės, kurios herbas yra Odrovonžas (Odrowąż), pergyvenusios ir šlovę, ir degradaciją, istorija. Monografijoje pateikiamos patikslintos šios giminės atstovų biogramos, parodoma jų vieta ir svarba LDK visuomenėje. Autorius išryškina karjeros mechanizmus buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje, parodo veiksnius, lėmusius socialinę XV–XVIII a. bajorijos pažangą, atkreipia dėmesį į svarbų religinės priklausomybės aspektą LDK, šiame kontekste parodo didikų šeimų raidą ir pokyčius. 

Brzozecki, Sławomir. Misje ludowe dominikanów prowincji litewskiej w latach 1751–1826. – Lublin : Oficyna Wydawnicza El-Press, 2009. – 287 p. 

Knygos autorius – istorikas, Vilniaus dominikonų vienuolyno prioras tėvas Slavomiras Bžozeckis (Sławomir Brzozecki) – supažindina su primiršta misionieriška dominikonų veikla, kurios XVIII–XIX a. ėmėsi Lietuvos provincijos broliai dominikonai. Dėl tragiškos Abiejų Tautų Respublikos rytinių žemių istorijos vienuolynų bibliotekos ir archyvai buvo išsklaidyti, o vėliau atsidūrė už sovietinės valstybės sienos ir buvo nepasiekiami. Tarnaudamas Vilniaus parapijoje, tėvas Bžozeckis atliko kruopščią ir sudėtingą dokumentų paiešką Lietuvos valstybės istorijos archyve, VU ir LMA Vrublevskių bibliotekose. Knygoje panaudoti unikalūs istoriniai šaltiniai iš jų fondų. Ji baigiama informatyviais žemėlapiais.

Egodokumenty : tradycje historiograficzne i perspektywy badawcze. – Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2015. – 199 p.

Pastaraisiais metais autobiografinių šaltinių tyrimai pasidarė populiarūs daugelyje šalių. Egodokumentikos – autobiografinės raštijos pirmuoju asmeniu – tema rašomi straipsniai, monografijos, kuriamos duomenų bazės, kuriose talpinami dienoraščiai, atsiminimai, asmeninė korespondencija, nuorodos į šaltinius. Ji apima įvairias socialines ir profesines grupes. Ši knyga – tai bendras Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų darbas, teorinė ir metodologinė analizė, apimanti privačią XVI–XXI a. rašymo erdvę. Prie diskusijos prisidėjo jauni istorikai, archyvarai, knygotyrininkai, senosios raštijos tyrėjai. Jie kelia naujus klausimus ir pateikia savo interpretacijas.

Kultura funeralna elit Rzeczypospolitej od XVI do XVIII wieku na terenie Korony i Wielkiego Księstwa Litewskiego : próba analizy interdyscyplinarnej. – Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2015. – 432 p.

Knygoje apibendrinami to paties pavadinimo tarptautinio projekto atliktų tyrimų rezultatai. Juose dalyvavo skirtingų disciplinų atstovai iš Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos ir JAV. Publikacijoje aptariami klausimai, susiję su laidojimo apeigomis, karstų dekoravimu, drabužiais ir augalais, rastais kriptose prie mirusiųjų palaikų, pateikiama informacija apie balzamavimą, jam naudotus augalus ir jo rezultatus bei atliktus mikrobiologinius tyrimus. Knyga naudinga istorikams ir archeologams, botanikams ir mikrobiologams, antropologams ir kostiumo tyrėjams.