Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

The vanished world of Lithuanian Jews. – Amsterdam ; New York : Rodopi, 2014. – 323 p.

Esė rinkinyje pateikiama 1997 m. Nidoje ir 2001 m. Telšiuose vykusių tarptautinių konferencijų medžiaga. Esė autoriai, Izraelio, JAV, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos ir Lietuvos istorikai, atskleidžia šimtmečiais egzistavusį Lietuvos žydų pasaulį. Aptariamos temos: žydų santykiai su kitais šalies gyventojais, valstybės politika žydų klausimais įvairiais istoriniais laikotarpiais, žydų bendruomenės vaidmuo politiniame gyvenime, holokaustas. Pratarmę knygai parašė garsus filosofas Leonidas Donskis. 

Derksen, Rick. Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon. – Leiden ; Boston : Brill, 2015. – 684 p.

Žodyne pateikiama baltų kalbų (lietuvių, latvių bei prūsų) paveldėtoji leksika. Įvadiniame skyriuje aiškinama žodyno struktūra ir teorinis pagrindimas. Analizuojama baltų kalbų paveldėtų žodžių etimologija remiantis šiuolaikinės lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros bei baltų ir slavų akcentologijos įžvalgomis. Leidinio pabaigoje pateikiama išsami bibliografija bei žodžių rodyklė.

Introducing English medieval book history : manuscripts, their producers and their readers. – Liverpool : Liverpool University Press, 2013. – 233 p.

Leidinyje apžvelgiama viduramžių anglų knygos istorija. Analizuojami įvairūs knygos istorijos klausimai: autorystė, žanras, knygos gamyba ir jos nutraukimas, rašovų individualumas ir jų bendruomenė, bibliotekų istorija ir knygų proveniencijų istorija.

Baltic eugenics : bio-politics, race and nation in interwar Estonia, Latvia and Lithuania 1918–1940. – Amsterdam ; New York : Rodopi, 2013. – 333 p.

Eugenikos istorija Baltijos valstybėse mažai žinoma. Šioje knygoje pirmą kartą palyginami Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje vykdyti eugenikos projektai plačiame Europos kontekste, aptariami su jais susiję antropologijos ir psichiatrijos klausimai. 

 The Polish-Lithuanian monarchy in European context, c. 1500–1795. – Basingstoke : Palgrave, 2001. – 249 p.

Esė rinkinyje aptariama ir vertinama nuomonė apie Abiejų Tautų Respubliką kaip netipinę valstybę, kurioje dėl bajorijos savivalės monarchija susilpnėjo iki visiško neveiksnumo, ir kuri dėl to galų gale buvo padalinta. Analizuojama Abiejų Tautų Respublikoje egzistavusios monarchijos sąvoka bei struktūros ypatybės.

Le Goff, Jacques. In search of sacred time : Jacobus de Voragine and The Golden Legend. – Princeton ; Oxford : Princeton University Press, 2014. – 214 p.

Jokūbo Voraginiečio XIII a. parašyta Aukso legenda, arba Šventųjų skaitiniai viduramžiais buvo populiariausias ir labiausiai skaitomas šventųjų gyvenimų rinkinys. Vienas iš žymiausių pasaulyje viduramžių tyrinėtojų Žakas Le Gofas savo studijoje pateikia išsamią šios knygos gyvavimo istoriją ir bando atskleisti jos įtakingumo priežastį: pagal jo interpretaciją, Aukso legenda formavo viduramžių krikščionių supratimą apie laiko tėkmę.

Самарин, А. Ю. О редких книгах и книжных памятниках. – Москва : Пашков дом, 2014. – 278 p.

Knygoje nagrinėjama darbo su retomis knygomis ir literatūros paminklais istorija, teorija ir praktika XX–XXI a. pradžioje. Atkuriama Rusijos valstybinės bibliotekos Retų knygų skyriaus istorija; parodoma, kaip 1921 m. šioje bibliotekoje vystėsi Knygos muziejaus koncepcija; pristatoma žymių asmeninių knygų kolekcijų įsigijimo istorija, pateikiamos retų knygų regioninių kolekcijų katalogų recenzijos.

Емельянова, Е. А. Старообрядческие издания кирилловского шрифта конца XVIII – начала XIX в. – Москва : Пашков дом, 2010. – 499 p.

Rusijos valstybinėje bibliotekoje saugomos sentikių leidinių kolekcijos kataloge pateikiami išsamūs 436 pavadinimų (1700 sp. vnt.) leidinių bibliografiniai aprašai, egzempliorių proveniencijos, ekslibrisai, duomenys apie įrišus. Knygos pabaigoje pateikiamas raižinių, vinječių ir inicialų albumas. 

Фомин, Д. В. Искусство книги в контексте культуры 1920-х годов. – Москва : Пашков дом, 2015. – 799 p.

XX a. trečiasis dešimtmetis – vienas iš reikšmingiausių periodų knygos meno istorijoje. Šioje studijoje knygos iliustruotojų, maketuotojų, leidėjų kūryba analizuojama plačiame to meto kultūros kontekste. Aptariami Rusijos ir kitų šalių knygos meno meistrų pasiekimai, tradicionalistų ir novatorių programos, stiliaus tendencijos, knygos meno specialistus rengiančių mokymo centų veikla ir kt. Ypatingas dėmesys skiriamas knygos grafikos ir kitų meno sričių tarpusavio įtakai. 

Энциклопедия русской жизни : роман и повесть в России XVIII–XIX веков. – Москва : Пашков дом, 2015. – 455 p.

Rusų romanai ir apysakos nuo pat jų atsiradimo XVIII a. antroje pusėje iki didžiausio suklestėjimo XIX a. pabaigoje atspindėjo šios šalies istoriją, visuomeninį bei privatų gyvenimą. Šiame rekomendacinių bibliografinių apžvalgų rinkinyje pristatoma įvairių XVIII–XX a. Rusijos prozininkų kūryba kaip šalies gyvenimo enciklopedija. Knyga skirta rusų literatūros mėgėjams.

 Библиофильство и личные собрания. – Москва : Пашков дом, 2013. – 451 p.

Leidinyje publikuojami 2013 m. Maskvoje vykusios Antrosios tarptautinės konferencijos „Bibliofilija ir asmeninės kolekcijos“ dalyvių straipsniai. Autoriai – bibliofilai, knygotyrininkai, bibliotekininkai iš Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Izraelio, Latvijos, Ukrainos, Prancūzijos. Knygoje aptariama antikvarinė knygų prekyba, rusiškų knygų kolekcijos užsienyje, autografai ir iliustracijos, mažai žinomi faktai apie asmenines knygų kolekcijas Rusijos bibliotekose, Rusijos bibliofilų organizacijų istorija ir kt.

 Библиофильство и личные собрания. – Москва : Пашков дом, 2011. – 572 p.

Gausiai iliustruotame rinkinyje publikuojami 2011 m. Maskvoje vykusios tarptautinės konferencijos „Bibliofilija ir asmeninės kolekcijos“ dalyvių straipsniai. Knygos rengėjas – žymus Rusijos bibliofilas M. Seslavinskis. Leidinyje pateikiami istorinių bei šiuolaikinių asmeninių bibliotekų aprašymai ir jų sukūrimo istorija, žinomų bibliofilų biografijos, apžvelgiama bibliofilinė veikla Rusijoje ir kitose šalyse.