Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

 Heingartner, Robert W. Lithuania in the 1920s: a diplomat‘s diary. – Amsterdam ; New York : Rodopi. – 2009. – 279 p.

Autorius rašė šį dienoraštį 1926–1928 m., eidamas JAV ambasadoriaus Lietuvos Respublikoje pareigas. Dienoraštyje liudijamas kasdienis laikinosios sostinės gyvenimas, matytas mažai apie šalį išmanančio užsieniečio akimis. Užrašuose yra duomenų apie tuometines gyvenimo sąlygas Kauno mieste, užsienio diplomatų ir Lietuvos politikų veiklos užkulisius; pateikiami įdomūs komentarai apie lietuvių ir užsieniečių elgesį bei požiūrius. Dienoraščio redaktorius – žymus Lietuvos istorijos specialistas Alfredas Erichas Senas.

 Citizenship and identity in a multinational commonwealth: Poland-Lithuania in context, 1550–1772. – Leiden ; Boston : Brill, 2009. – 307 p.

Straipsnių rinkinyje aptariama Abiejų Tautų Respublikos (ATR) pilietiškumo tradicijos įtaka šiuolaikinėms Rytų bei Centrinės Europos valstybėms. Pilietiškumas daugiatautės valstybės kontekste buvo svarbi ATR politinio diskurso tema. Knygoje teigiama, kad ATR patirtis gali tapti įkvėpimo šaltiniu šiuolaikinei visuomenei savo kūrybiniais sprendimais bei kompromisais, priimtais kuriant daugiatautę, daugiareliginę ir daugiakultūrę ATR visuomenę.

 Rubin, Dominic. The life and thought of Lev Karsavin: „Strength made perfect in weakness ...“. – Amsterdam ; New York : Rodopi, 2013. – 479 p.

Knygoje apžvelgiamas daug metų Lietuvoje gyvenusio garsaus kultūros istoriko, teologo ir filosofo Levo Karsavino gyvenimas ir kūryba. Aptariamas originalus jo indėlis į istorijos suvokimą, Europos filosofiją, tarpreliginį dialogą, stačiatikių bei katalikų teologiją. 

 Kołodziejczyk, Dariusz. The Crimean Khanate and Poland-Lithuania. – Leiden ; Boston : Brill, 2011. – 1049 p.

Studijoje nagrinėjami diplomatiniai Abiejų Tautų Respublikos ir Krymo chanato ryšiai, aptariant įvykių chronologiją, įvairių dokumentų tipus, chanato kanceliarijos darbo praktiką (kurioje susipynė Čingizidų, islamo ir krikščioniškos Europos tradicijos), kultūrinius ir kalbų (lotynų, lenkų, rusėnų, Chorezmo, vėliau osmanų turkų) kontaktus.

 Warfare in Eastern Europe, 1500–1800. – Leiden ; Boston : Brill, 2012. – 364 p.

Rinkinyje – Rusijos, Lenkijos, Osmanų, Habsburgų, kazokų ir Krymo totorių istorijos specialistų straipsniai, kuriuose aptariami įvairūs XVI–XVIII a. Rytų bei Centrinės Europos karybos istorijos aspektai: karo mokesčiai, šaukimas į kariuomenę, karininkų korpuso socialiniai ir kultūriniai bruožai, logistika, vadovavimas kariuomenei, ideologija, technologija ir taktika. Taip pat aprašomi karybos raidos skirtumai Rytų ir Vakarų Europoje.

 Reguer, Sara. My father‘s journey: a memoir of lost worlds of Jewish Lithuania. – Boston : Academic Studies Press, 2015. – 260 p.

Iš žymios Lietuvos rabinų giminės kilusio Mošės Arono Reguerio prisiminimai parašyti 1926 m., bet išleidžiami pirmą kartą. Tradicinį išsilavinimą ješivoje gavusio M. A. Reguerio paauglystės metai sutapo su Pirmuoju pasauliniu karu ir jį lydinčiais perversmais, pandemijomis ir pogromais. Prisiminimuose atskleidžiami to meto Lietuvos žydų jaunuolio vidiniai ieškojimai, aprašomas jį supęs pasaulis ir žmonės.

 Agarin, Timofey. A cat‘s lick: democratization and minority communities in the post Soviet Baltic. – Amsterdam ; New York : Rodopi, 2010. – 3179 p.

Knygoje aptariamas tautinių ir etninių mažumų vaidmuo Baltijos šalyse po Sovietų Sąjungos žlugimo. Analizuojami valstybės, visuomenės ir tautinių mažumų santykiai, valstybės ir tautos kūrimo procesai. Palyginama, kokią įtaką valstybės raidai daro etninė bei kultūrinė įvairovė skirtingose Baltijos šalyse. Teigiama, kad Baltijos šalyse vyksta mažumų bendruomenių marginalizacija.

 Cameron, Averil. Byzantine matters. – Princeton ; Oxford : Princeton University Press, 2014. – 164 p.

Garsus istorikas Averilas Kameronas atskleidžia savo požiūrį į Bizantijos civilizacijos vietą šiuolaikinėje istoriografijoje, analizuoja Bizantijos imperijos stebėtiną ilgaamžiškumą. Jis ragina iš naujo įvertinti jos vaidmenį Vakarų civilizacijoje ir vaizduotėje. Bizantijos civilizacija turi būti ypatingai svarbi aptariant santykį tarp Rytų ir Vakarų, krikščionybės ir islamo, katalikybės ir stačiatikybės, taip pat antikinių laikų ir viduramžių.

 Bryce, Trevor. Ancient Syria: a three thousand year history. – New York : Oxford University Press, 2014. – 379 p.

Sirija buvo ir lieka vienu iš nestabiliausių Artimųjų ir Vidurinių Rytų regionų. Knygoje apžvelgiama sudėtinga ir dramatiška senovės Sirijos istorija nuo jos ankstyviausių išlikusių rašytinių šaltinių (III tūkst. pr. Kr.) iki Romos imperatoriaus Diokletiano valdymo IV amžiuje. Per šį laikotarpį dabartinės Sirijos teritorijoje atsirado ir išnyko daugybė civilizacijų, miestų ir valstybių, kurios visos prisidėjo prie istorinio Sirijos savitumo formavimosi.

 The Routledge companion to modern Christian thought. – London ; New York : Routledge, 2013. – 867 p.

Žymių teologų ir religijos filosofų parengtame straipsnių rinkinyje pateikiama bene plačiausia šiuolaikinės krikščioniškosios minties apžvalga nuo Apšvietos iki XXI amžiaus. Tarp nagrinėjamų temų – įtakingiausios šios srities asmenybės, pagrindiniai įvykiai bei judėjimai, svarbiausi teologijos klausimai, naujausios krikščioniškosios minties tendencijos.

 Durkin, Philip. Borrowed words: a history of loanwords in English. – New York : Oxford University Press, 2014. – 491 p.

Knyga skirta visiems besidominantiems anglų kalbos etimologija ir skoliniais. Įvairioje ir gausioje anglų kalbos leksikoje atsispindi didžiulis kiekis žodžių, paskolintų iš kitų kalbų: lotynų, graikų, skandinavų, keltų, prancūzų, italų, ispanų ir rusų, taip pat hebrajų, maorių, kinų, hindi ir jidiš. Šioje išsamioje anglų kalbos skolinių istorijoje atskleidžiama daugelio skolinių kilmė, skolinimo aplinkybės, priežastys ir tolesnis naudojimas anglų kalboje. Atskleidžiami anglų kalbos santykiai su kitomis kalbomis įvairiausiuose istoriniuose kontekstuose.

The Oxford handbook of the history of communism. – New York : Oxford University Press, 2014. – 658 p.

Nors komunizmo įtaka XX amžiuje buvo didžiulė, iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo Vakarų šalių istorikai turėjo mažai informacijos apie paslaptingą komunistinių valstybių ir partijų pasaulį. Atvėrus Rytų Europos valstybių archyvus, pasirodė gausybė naujos dokumentacijos, kuri naudojama šiame esė rinkinyje. Skirtingai negu kitose komunizmo studijose, šioje knygoje pateikiama ne tik Sovietų Sąjungos, bet ir viso pasaulio komunizmo istorija, ypatingą dėmesį skiriant Kinijos revoliucijai.