Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Giesecke, Annette. The mythology of plants : botanical lore from Ancient Greece and Rome. – Los Angeles : J. Paul Getty Museum, 2014. – 144 p.   

Knygoje aptariama augalų reikšmė antikinėje mitologijoje. Knygos autorė, antikos meno, literatūros ir sodininkystės specialistė, pristato sodą kaip įvairių mitų veiksmo vietą, pasakoja apie mituose minimų augalų (narcizo, hiacinto, granato, obuolio, kvapiųjų sakų ir kt.) simbolinę reikšmę bei kasdienį naudojimą. Knygoje pateikiami kai kurie su augalais susiję mitai (ištraukos iš Ovidijaus Metamorfozių) ir gausios iliustracijos iš J. Paul Getty muziejaus (J. Paul Getty Museum, Los Angeles) kolekcijų. 

Historical perspectives in the conservation of works of art on paper. – Los Angeles : Getty Conservation Institute, 2014. – 524 p.

Knygoje pateikiami senieji bei šiuolaikiniai moksliniai tekstai, kuriuose apžvelgiama meno kūrinių ant popieriaus konservavimo raida. Tarp tekstų autorių – XVI a. spaustuvininkas Ugas da Karpis (Ugo da Carpi), XIX a. dailininkas ir išradėjas Albertas H. Munselis (A. H. Munsell), XX a. prancūzų filosofas Žakas Derida (Jacques Derrida) ir kt. Knygoje atskleidžiama, kokią įtaką popieriaus konservavimui padarė besikeičiantis raižinių ir piešinių atspaudų vaidmuo visuomenėje. 

Historical perspectives on preventive conservation. – Los Angeles : Getty Conservation Institute, 2013. – 426 p.

Knygoje pateikiamas senų bei šiuolaikinių tekstų rinkinys, kuriame pristatoma dokumentų bei meno kūrinių prevencinio konservavimo raida nuo antikos laikų iki šių dienų. Tarp tekstų autorių – romėnų architektas Markas Vitruvijus Polionas (Marcus Vitruvius Pollio), Viktorijos laikų kultūros veikėjas Džonas Ruskinas (John Ruskin), XX a. amerikiečių ekologė Rašelė Karson (Rachel Carson) ir kt. Nagrinėjamos temos: prevencinio konservavimo teorijos, konservavimo pradžia muziejuose, drėgmė, temperatūra, šviesa, kenkėjai, tarša, rizikos valdymas muziejuose ir prevencinio konservavimo ateities perspektyvos. 

Lyons, Martyn. Books : a living history. – Los Angeles : J. Paul Getty Museum, 2011. – 224 p.

Plačios apimties apžvalgoje aprašoma knygos istorija nuo pirmųjų užrašų papiruse iki elektroninės knygos atsiradimo. Autorius atskleidžia svarbius knygos kultūros raidos etapus: elitinį iliuminuotų rankraštinių knygų pasaulį, revoliucinę spausdinimo preso išradimo įtaką, XIX–XX a. leidybos kultūros plėtrą ir naujų technologijų reikšmę XXI a. knygos leidybai, platinimui bei skaitymui. Aptariamos knygos raidos perspektyvos skaitmeninės revoliucijos amžiuje.

Finkel, Irving L.; Taylor, Jonathan. Cuneiform. – Los Angeles : J. Paul Getty Museum, 2015. – 110 p.

Dantiraštis – seniausia žinoma rašto forma. Dantiraščio įrašai, dažniausiai įspausti molio lentelėse, išliko tūkstančius metų. Jie liudija apie politinį, ekonominį ir religinį gyvenimą Artimųjų Rytų šalyse. Knygoje trumpai pristatoma dantiraščio istorija nuo jo atsiradimo IV tūkstantmetyje pr. Kr. iki išnykimo, kuris siejamas su aramėjų kalbos paplitimu I tūkstantmetyje pr. Kr. Atskleidžiama, kaip veikė ši rašto sistema ir kodėl ja buvo galima užrašyti tiek daug skirtingų kalbų. Knygoje pateikiami dantiraščių pavyzdžiai iš Britų muziejaus (The British Museum) kolekcijų. 

Findell, Martin. Runes. – Los Angeles : J. Paul Getty Museum, 2015. – 112 p. – (Ancient scripts).

Runos – tai rašto forma, naudota Šiaurės Europoje vėlyvosios antikos ir ankstyvųjų viduramžių laikais, kol buvo pakeista lotynų abėcėle. Runų įrašai išliko ant antkapių, pastatų, juvelyrinių dirbinių ir ginklų. Šioje apžvalgoje aptariami įvairūs runomis užrašyti tekstai, liudijantys apie ankstyvųjų anglosaksų ir germanų kultūrų papročius bei tikėjimus: memorialiniai įrašai mirusiesiems pagerbti, ūkinio pobūdžio laiškai, kerai, prakeiksmai, maldos. Minimas runų naudojimas šiuolaikinėje fantastinėje literatūroje, pavyzdžiui, J. R. R. Tolkieno sukurtose dirbtinėse kalbose.

North, Michael. The Baltic : a history. – Cambridge : Harvard University Press, 2015. ­– 427 p.

Knygoje apžvelgiama Baltijos regiono nuo vikingų iki Europos Sąjungos istorija. Baltijos jūra traktuojama kaip „Šiaurės Viduržemio jūra“, t. y. reikšminga įtakų sferų bei interesų sankirtos zona, pasižyminti tik jai būdingais prekybos, kultūrų sąveikos ir konfliktų bruožais.

Manguel, Alberto. A history of reading. – New York : Penguin Books, 2014. – 372 p.

Žymaus rašytojo ir vertėjo knygoje nagrinėjama skaitymo istorija, aptariami įvairūs klausimai: žymių mokslininkų bei literatų požiūris į skaitymą, autoriaus bendravimas su garsiu rašytoju Chorche Luisu Borgesu (Jorge Luis Borges), bandymai cenzūruoti skaitymą, skaitytojų mėgstama fizinė aplinka, ribotos vertimo galimybės, Mesopotamijos moterų skaitymas ir daugelis kitų. Nepaisant chaotiško temų išdėstymo, autoriaus entuziazmas ir erudicija maloniai nuteikia skaitytoją.

Palfrey, John G. BiblioTech : why libraries matter more than ever in the age of Google. – New York : Basic Books, 2015. – 280 p.

XXI amžiuje kiekvienas turi išmanyti, kaip ieškoti informacijos internete ir ja naudotis, o bibliotekos ne tik kaupia elektroninius informacijos išteklius, bet ir suteikia prieigą prie jų bei pagalbą ieškant informacijos. Todėl bibliotekos dabartiniais laikais tampa ypač reikšmingos. Tačiau kartu jos patiria smukimą dėl greitai besikeičiančių informacinių technologijų ir mažėjančio valstybinio finansavimo. Siekdamos išgyventi šiuolaikiniame pasaulyje, bibliotekos turi skaitmeninti savo fonduose saugomus spausdintus informacijos išteklius ir suteikti prie jų prieigą internetu.

Lukowski, Jerzy. Disorderly liberty : the political culture of the Polish-Lithuanian Commonwealth in the eighteenth century. – London : New York : Continuum, 2012. – 349 p.

Žymus istorikas tyrinėtojas Ježis Lukovskis (Jerzy Lukowski) analizuoja Abiejų Tautų Respublikos (ATR) politinį gyvenimą. Nors ATR buvo viena didžiausių valstybių Europoje, ji vaidino pasyvų vaidmenį tarptautinėje arenoje, nuolat jautė aktyvesnių kaimyninių valstybių įtaką ir galiausiai buvo sunaikinta per tris padalijimus. Knygoje bandoma atsakyti į klausimą, kodėl tuometinės Europos vyriausybės taip lengvai sutiko su Abiejų Tautų Respublikos aneksija. Pabrėžiama, kad sunaikintoje valstybėje puoselėti respublikos idealai ir politinė kultūra tapo reikšmingu istoriniu palikimu dabartinėje Lenkijoje, Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Wagner-Rundell, Benedict. The politics of virtue in early modern Poland-Lithuania : common wealth, common good. – Oxford : Oxford University Press, 2015. – 189 p.

Knygoje nagrinėjamas XVII–XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos politinis diskursas. Teigiama, kad Lenkijos bei Lietuvos anų laikų politinei tradicijai būdingas ypatingas dėmesys moralinėms sąvokoms, o ypač viešajam gėriui, kuris buvo suvokiamas kaip bendrosios naudos viršenybė prieš asmeninius interesus. Abiejų Tautų Respublikos politikai ir komentatoriai teigė, kad valstybė turi puoselėti dorybę ir gali išgyventi tik tol, kol jos piliečiai ir valdovai išlieka dorovingi. Nuo XVII a. pabaigos respubliką kankinusią politinę krizę jie interpretavo kaip valdančiųjų moralinės korupcijos rezultatą. Vyriausybės reformos projektuose buvo siūloma panaikinti šią korupciją ir atkurti etišką šalies valdymą siekiant viešojo gėrio.

Woolfson, Shivaun. Holocaust legacy in post-Soviet Lithuania : people, places and objects. – London : Bloomsbury, 2014. – 250 p.

Knygoje pristatoma holokaustą išgyvenusių Lietuvos žydų gyvenimo patirtis. Autorė, remdamasi jų prisiminimais, aptaria holokausto istorinę atmintį nūdienos Lietuvoje, rašo ir apie, jos manymu, egzistuojančias holokausto neigimo bei didėjančio antisemitizmo tendencijas.