Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Кніжная спадчына Францыска Скарыны = Книжное наследие Франциска Скорины = Book Heritage of Francysk Skaryna. Мiнск : Нацыянальная бібліятэка Беларусі, 2013. – T. 1–11.

Pranciškus Skorina – vienas žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės veikėjų, išspausdinęs pirmąją knygą Lietuvoje (Vilniuje) rusėnų (senąja baltarusių) kalba. Jis parengė ir Prahoje išleido 25 Biblijos knygas (1517–1519 m.), Vilniuje pradėjo leisti pirmąsias LDK spausdintas knygas (1522–1525 m.). Šis daugiatomis faksimilinis Biblijos leidinys yra unikalus kultūrinis paveldas (iki 2017 m. numatoma išleisti 25 tomus). Jame atsispindi originalo šriftų ir graviūrų ypatumai bei marginalijos.

История ординов средневековья. – Минск : Харвест, 2010. – 430 p.

Leidinyje aprašomi didieji vienuolių ordinai – Romos katalikų bažnyčios religinės ir karinės-religinės organizacijos: benediktinai ir kartuziečiai, pranciškonai ir dominikonai, joanitai ir tamplieriai, teutonai ir jėzuitai. Svarbus ordinų raidos etapas – kryžiaus žygiai, kurių metu ir įsikūrė dvasiniai riterių ordinai. Ordinų istorija labai įdomi, o lemtis – sunki ir tragiška. Jų svarba XII–XVI a. istoriniams, religiniams įvykiams – didžiulė, o įvairių konfesijų religiniai konfliktai tęsiasi ir iki šių dienų.

Виола, Линн. Крестьянский ГУЛАГ: мир сталинских спецноселений. Москва : Российская политическая энциклопедия, 2010. – 333 p.

Įžymus istorikas monografijoje pasakoja apie 1930 ir 1931 m. Stalino įvykdytas beveik 2 milijonų valstiečių represijas. Ištisos šeimos buvo paskelbtos buožėmis, Komunistų partija pasmerkė tariamus kaimo kapitalistus. Buvo nuspręsta juos „likviduoti“, priverstinai deportuoti į tolimus Uralo, Sibiro, Kazachstano rajonus ir ten išbuožinti.

Катасонов, Валентин. От рабства к рабству : от Древнего Рима к современному Капитализму. – Москва : Кислород, 2014. – 445 p.

Knygoje siekiama metafiziniu aspektu išnagrinėti žmonijos istoriją nuo senovės Romos laikų iki šių dienų. Nepaisant daugelio pokyčių gyvenime, didžiulės gamybinių jėgų plėtros, daugelio techninių naujovių, senovės Romos ir mūsų laikų žmogus ir visuomenė nuostabiai panašūs. To meto visuomenės santvarką įprasta vadinti vergvaldyste, o šiuolaikinės – kapitalizmu, tačiau iš tikrųjų seniau buvo vergovinis kapitalizmas, o dabar – kapitalistinė vergvaldystė. Skaitytojas kviečiamas pamąstyti apie žmonijos istorijos paslaptis, apie įvairių visuomenės gyvenimo aspektų dabartinės globalinės krizės priežastis, pagalvoti, kaip rasti išeitį iš socialinės, ekonominės ir dvasinės vergijos aklavietės.

Сегев, Том. Симон Визенталь. Жизнь и легенды. – Москва : Текст, 2014. – 505 p.

Įžymaus Izraelio žurnalisto knyga – tai fundamentali legendinio „nacių medžiotojo“ Simono Vyzentalio, pergyvenusio katastrofą ir pašventusio savo gyvenimą nacių karo nusikaltėlių demaskavimui, biografija. Darbe autorius remiasi tūkstančiais išnagrinėtų dokumentų iš privačių šaltinių ir daugybės archyvų, įskaitant amerikiečių, lenkų, vokiečių ir žydų specialiąsias tarnybas. 

Костин, Евгений. Достоевский против Толстого: русская литература и судьба России. – Санкт-Петербург : Алетейя, 2015. – 456 p.

Knyga skirta dviem ypatingoms XIX a. rusų kultūros asmenybėms – F. Dostojevskiui ir L. Tolstojui. Autorius nagrinėja šių rašytojų žmogaus ir tikrovės traktavimą kaip skirtingus literatūrinio diskurso tipus ir kaip įvairių istorinių scenarijų galimybę Rusijai. Knyga parašyta kaip dialogas tarp rašytojų, jų herojų, tarp L. Tolstojaus ir F. Dostojevskio kūryboje išreikštų globalių Rusijos žmogaus ir gyvenimo suvokimo koncepcijų.

Рольникайте, Маша. Я должна рассказать. – Екатеринбург : Гонзо, 2013. – 574 p.

Lietuvos žydų kilmės rašytojos Marijos Rolnikaitės dokumentinė atsiminimų knyga apie Vilniaus getą ir koncentracijos stovyklas Latvijoje ir Vokietijoje išversta į 18 kalbų ir pirmą kartą išleista Rusijoje. Tai 14 metų mergaitės, patyrusios visus karo žiaurumus, dienoraštis.